Pasirodė paskutinis šių metų žurnalo „Kelionė“ numeris. Nauja „Kelionė“ pasakoja apie brangiausias dovanas: bendrystę, atjautą, kalbėjimąsi ir klausymąsi.

Kas yra empatija? Iš kur jos pasisemti? O kur ieškoti pagalbos, pačiam atsidūrus krizėje? Apie tai – skiltyje „Sielogyda“. Čia rasite pokalbį su psichologe Laima  Jančauskyte, savanoriaujančia Krizių įveikimo centre. Dar viename šios skilties straipsnyje pavadinimu „Ar empatija turi tamsiąją pusę?“, klausiama, ar empatija išskirtinai teigiamas reiškinys ir kada jos mūsų gyvenimuose gali būti per daug.

„Prisikėlimo kelionėje“, kalbėdamas apie tai, ką reiškia verkti su verkiančiais ir džiaugtis su besidžiaugiančiais kun. Kęstutis Dvareckas sako: „Ne tik neprivalau, bet ir neturiu užstrigti kito gyvenime ir pamiršti atsakomybę už savąjį. Nėra grieko tą pačią dieną ir juoktis, ir verkti. Nėra grieko gyventi toliau. Empatija, jei teisingai ją suprantu, padeda ir įgalina švęsti dabartį. <…> Tikri susitikimai keičia ir formuoja, padrąsina ir įkvepia kiekvienam priimti ir nešti savo kryžių paskui Kristų iki pergalės.“ O štai kun. Gintas Petkevičius straipsnyje „Kad neatsitrauktum per toli…“ kviečia įsižiūrėti į mokinystės patirtis Evangelijoje.

Rubrikoje „Asmenybė“ skaitytojai kviečiami susitikti su Bernadette McIvor, kuri pastaruosius trejus metus su savo vyru, čia ėjusiu Airijos ambasadoriaus pareigas, praleido Lietuvoje. Bernadette, nuo vaikystės augusi tikinčioje šeimoje, tapusi pedagoge, baigusi teologijos ir dvasingumo studijas, pasakoja, kad nuolatos keliaujant kaip namie jai padeda pasijausti vienas dalykas – Katalikų Bažnyčia.

„Meno žmonės turi nepavargti nuolatos kartoti, kalbėti apie tikrus dalykus, o tai yra tikras Sizifo darbas: stumi tą akmenį į kalną, o jis ir vėl nusirita. Į šią žemę visi ateiname tam, kad dirbtume savo juodą darbą. Ateiname būti sizifais“, – skiltyje „Pokalbiai apie kultūrą“ sako teatro ir kino legenda vadinamas aktorius Valentinas Masalskis. Be to, šioje rubrikoje skaitytojai sutiks ir keramikę Dormantę Penkinski. Jau nemažai metų gamtos prieglobstyje savo rankomis nulipdytame molio namelyje gyvenanti menininkė ne tik propaguoja autentišką japonų degimo techniką, sukuriančią itin subtilius pelenų glazūros atspalvius, bet ir pati stato degimams skirtas krosnis, buria aplink save bendraminčių, kartu kūrenančių krosnį, bendruomenę.

„Pasaulio Kryžius beldžiasi į vienuolyno duris, per kiekvieną čia atvykstantį“, – dalinasi ilgametė Betliejaus seserų Lietuvoje priorė s. Marie-Reine, šį rudenį baigusi tarnystės mūsų krašte laiką ir sugrįžusi į Prancūziją. Su „Kelionės“ skaitytojais ji dosniai dalijasi kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolyno steigimo ir kūrimosi Lietuvoje patirtimis, o kartu pasakoja apie tyloje iš bendrystės su Viešpačiu užgimstančią atjautą.

Teologė dr. Jūratė Micevičiūtė skiltyje „Civitas“ pratęsia savo mintis apie teisingumą, šį kartą aptardama, kas yra bendrasis teisingumas ir teisingumo dorybė kaip įgūdis paklusti.

„Jaunimo palėpėje“ skaitytojai ras sesers Juozapos Živilės Mieliauskaitės, SF straipsnį apie jaunimo kelionę į brandą, o „Tikėjimo vartuose“ – ses. Ligitos Ryliškytės, SJE  kvietimą prisiminti šiais metais keliautą sinodinį kelią ir stabtelėti ties bendruomenine įžvalga ir jos dovanomis. Be to, šioje rubrikoje skaitytojų laukia Augustės Žičkytės straipsnis apie trapistų vienuolį Thomą Mertoną ir jo katalikiškumo viziją bei t. Kazimiero Milaševičiaus, OSB kelionės po pirmuosius Pradžios knygos skyrius tęsinį, kuriame šįkart aptariamas žmogaus santykis su maistu.

Be to, „Kelionėje“ publikuojamas straipsnis „Išmintis. Menas būti laimingam“, parengtas pagal teologo Valdo Mackelos paskaitą, 2016 m. skaitytą Betliejaus seserims. Pasak teologo, „tikroji išmintis išlaisvina žmones nuo pačio pavojingiausio dalyko – nerimo. Daugybę dalykų darome ne dėl to, kad jie yra geri, bet dėl to, kad ko nors bijome, dėl kažko nerimaujame, kažkas mus gąsdina, o tikroji ramybė, kylanti iš išminties, suteikia saugumą, pasitikėjimą Dievu ir padeda atsiriboti nuo pasaulio rūpesčių.“

Skiltyje „Šeima“ – jau trečioji, paskutinė Mark Manson straipsnio „Viskas, ką reikia žinoti apie santuoką: 1500 porų patarimai“ dalis bei Jurgitos Lūžaitės-Kajėnienės parengtas tekstas apie klausymąsi šeimoje.

„Šventumo kvapsnyje“ leidykla Magnificat kviečia susipažinti su palaimintąja Klara Luče Badano, jauna, gyvenimu trykštančia mergina, kuri net neįtarė, kad jos jaunatviškas svajones staiga sustabdys osteosarkoma, viena skausmingiausių ir negailestingiausių vėžio formų. Žurnale skelbiama ištrauka iš neseniai pasirodžiusios knygos „Klaros Lučės Badano gyvenimas ir mintys“ (išleido „Magnificat leidiniai“, iš italų kalbos vertė Agnė Bačkauskaitė)

„Nutylimoje temoje“ skaitytojai ras Rimos Sadauskienės pasakojimą apie gyvenimą ir viltį po intensyvaus onkologinės ligos gydymo. Autorė sako: „Kiekvienas patikrinimas ir specialisto išvada yra aukso vertės, nes kiekvieną kartą iš naujo atgauni savo įprastąjį gyvenimą su mažais džiaugsmais ir kasdieniškais rūpesčiais, kurių kažkada nesugebėjai vertinti, dėl kurių burbuliavai, sakydama, kad galėtų būti geriau ir geriau, o dabar – viskas ne taip. Viskas taip. Taip, kaip patys pasidarom. Todėl kiekvieną dieną darau, kad būtų geriau ir geriau, kiekvieną dieną vis iš naujo įsimyliu gyvenimą, nes žinau, ką reiškia jį praradinėti.“

Rubrikoje „Aštuntoji diena“ – literatūrologo Regimanto Tamošaičio esė „Banguojančios kalvos“, na, o „Maranata“ skiltyje – poetės Jurgitos Jasponytės eilėraštis „Du kisieliai“ – belaukiant slaptingojo ir pasiilgto Kūčių vakaro…

Visus šiuos tekstus rasite naujausiame žurnalo „Kelionė“ numeryje: ČIA

Prenumeruoti „Kelionę“ 2023 metams galima čia: https://zurnalaskelione.lt/index.php/prenumerata/

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *