Auštantis rytas žadina naujai dienai. Dienai, kuri nėra nei bausmė, nei nuopelnų vaisius. Dienai, kuri yra dovanojama kaip galimybė: taisytis, atsiprašyti, atleisti, koreguoti/s, džiaugtis, verkti, ištiesti ar priimti pagalbos ranką, gyventi. Tik norint tas galimybes atpažinti ir jomis pasinaudoti, yra viena sąlyga – turiu pabusti AŠ. Priimti save su pagarba, dėkingumu […]
Didžiausia našta, kurią nešame – tai mūsų pačių užsikrauti sunkumai, kaltės, kurios nuolat vargina ir neleidžia augti, būti laimingiems. Neretai tai kliudo brandiems mūsų tarpusavio santykiams ir žmogaus atvirumui Dievui. Sunkiausia atleisti ne tiems, kurie žiauriai pasielgė, atnešė nuostolio ar tiesiog įskaudino piktu žodžiu. Sunkiausia atleisti sau. Metų metus žmonės nešiojasi […]
Eiti į gydytojo priimamąjį jau yra pakankamai. Eiti į psichiatro priimamąjį gali būti dar baisiau: tu ne tik įžengi į nepažįstamą aplinką, bet iš tavęs tikimasi, kad dalinsiesi su nepažįstamuoju pačiomis intymiausiomis gyvenimo detalėmis, kurių galbūt net nepasakytum savo šeimai ar draugams. Ir galiausiai tas nepažįstamasis apie visą tavo istoriją […]
Jei turėdami akis išdrįstame jų neužmerkti, tuomet neretai atsiduriame kenčiančio asmens akivaizdoje. Tokie neišvengti susitikimai su kito skausmu apniaukia mūsų kasdienybę gausybe klausimų: ką daryt? Bėgti nuo tikro susitikimo į paviršutinišką pokalbį? Padėti ar karštligiškai ieškoti pasiteisinimų – kodėl ne? Ir kada pagalba yra pagalba iš/gyventi, o ne pagalba bristi giliau į beviltiškumą? […]