Dabartiniame Kelmės rajone įsikūrę Kražiai XIX a. buvo labai reikšmingas švietimo ir religinio gyvenimo centras. Šiandien net sunku patikėti, kad kažkada čia veikė trys vienuolynai, keturios bažnyčios, jėzuitų kolegijos, buvo net žydų maldos namai.
Deja, į istoriją Kražiai įėjo ir labai skaudžiu įvykiu, kuris susijęs su caro valdžios kova prieš Katalikų Bažnyčia.
Dar 1639 metais Kražiuose įsikūrė vienuolės benediktinės. Jau už trijų metų buvo pastatyta ir bažnyčia. Pradžioje medinė, o po šimto metų perstatyta į mūrinę. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas, jos architektu buvo Tomas Žebtrauskas.
XIX a. pabaigoje carinė Rusija aktyviai kovojo ne tik prieš lietuvybę, bet ir prieš katalikybė, siekė sumažinti katalikų bažnyčių ir vienuolynų skaičių. Buvo išleistas įsakymas uždaryti ir benediktinių vienuolyną Kražiuose. Tam priešinosi ne tik vienuolės, bet ir visi Kražių gyventojai. Caro valdžia nepaisė žmonių ir 1893 m. prievarta išvežė vienuoles į Kauną. Apie tai sužinoję Kražių gyventojai pradėjo dieną naktį budėti bažnyčioje, kad jos negalėtų uždaryti.
Matydami, kad situacija nėra paprasta, imperijos valdininkai vadovauti bažnyčios uždarymui Kražiuose atsiuntė Kauno gubernatorių Nikolajų Klingenbergą. Su juo atkeliavo septyniasdešimt policininkų ir žandarų. Gubernatorių tikintieji sutiko su caro ir carienės portretais, prašė bažnyčios uždarymą atidėti.
Gubernatorius Klingenbergas įsakė policininkams išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino ir policininkus nugalėjo.
Lapkričio 22 dienos rytą iš Varnių atvykę 300 Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų įveikė tikinčiųjų pasipriešinimą ir išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių. Jo įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokams leista siaubti miestelį ir gretimus kaimus. Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, 54 – sužeisti, 330 žmonių tardyta, 71 suimtas.
Teisme žemaičius gynė 5 žymūs Rusijos advokatai, kurie įrodė, kad Klingenbergo veiksmai buvo neteisėti ir kražiškiai nekalti. Vis dėlto 1894 m. spalį teismas 35 žmones nuteisė, iš jų keturis – 10 metų katorgai. Dėl kilusio didelio visuomenės pasipiktinimo, įvykį ir teismą aprašė liberalioji Rusijos spauda – caras Nikolajus II katorgą pakeitė kalėjimu, kitas bausmes panaikino. Po skerdynių bažnyčia stovėjo apleista. 1908 m. grąžinta parapijiečiams, kurie 2 metus bažnyčią remontavo. 1910 m. bažnyčia konsekruota (pašventinta) ir veikia iki šių dienų.
Nuotrauka – Šiaulių TIC
