1843 m. gegužės 17 d. Gaištautuose (Būdviečių vls., Ragainės aps.) ūkininkų šeimoje gimė Vilius Bruožis, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, literatas.

Baigęs Tilžės gimnaziją, Vilius Bruožis studijavo mediciną Karaliaučiaus universitete, 1871 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1870–1871 m. tarnavo karo gydytoju Vokietijos-Prancūzijos kare.

„Birutės“ pirmininko dr. Viliaus Bruožio priminimas draugijos nariams susimokėti nario mokestį 1886 m.

Nuo 1885 m. gyveno Tilžėje. Daugiau nei pusantrų metų, 1885 m. birželio 24 d. – 1887 m. vasario 13 d., Vilius Bruožis buvo tautinės lietuvių draugijos „Birutė“, įkurtos 1885 m. vasario 15 d. Tilžėje, pirmininkas. Ragino ginti ir saugoti lietuvybę, neleisti vokietinti pavardžių, įrodinėjo lietuvių kalbos senumą ir dieviškumą, lietuvišką daugelio biblinių vardų ir vietovardžių kilmę (pvz., straipsnis „Ar rojuje lietuviškai kalbėjo?“, „Tilžės keleivis“, 1885 m., Nr. 22). 1885–1886 m. bendradarbiavo „Aušroje“.

1891 m. kartu su Jurgiu Zauerveinu ir Kristupu Voska parengė peticiją kaizeriui Vilhelmui II dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose. 1892–1898 m. buvo laikraščio „Varpas“ leidimo komiteto iždininkas, rėmė leidybą savo lėšomis. Kurį laiką buvo „Varpo“ ir „Ūkininko“ atsakingasis redaktorius. Palaikė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrinį suartėjimą. 1890 ir 1891 m. Tilžės-Lankos (Pakalnės) rinkiminės apskrities Lietuviškų konservatyvų komitetas kėlė dr. Vilių Bruožį kandidatu į Vokietijos Reichstagą, tačiau išrinktas nebuvo.

Savo asmenybe ir veikla Vilius Bruožis susikūrė ekscentriko „originalo“ reputaciją, laikytinas vienu Juozapo Albino Herbačiausko (1876–1944) kultūrinio tipažo pirmtakų. Politine ir visuomenine Viliaus Bruožio veikla nepatenkinta Vokietijos valdžia ir pavydūs konkurentai siekė jį diskredituoti kaip gydytoją, 1888–1889 m. Vilius Bruožis buvo laikinai nušalintas nuo medicinos praktikos, o 1888 m. ir 1898–1899 m. po keletą mėnesių  nepagrįstai uždarytas į Alenburgo beprotnamį. Norėdamas išsiteisinti bei ginti lietuvių kalbos teises, Vilius Bruožis vokiškai parašė dvi brošiūras: „Gewalt“ („Smurtas“, 1888 m.) ir „Aufklärung des Arztes Dr. Bruažis (Brožeit)“ („Gydytojo dr. Bruožio paaiškinimai“, 1889 m.).

Mirė Vilius Bruožis 1909 m. liepos 6 d. Tilžėje.

Pagrindinėje nuotraukoje trys „Birutės“ pirmininkai. Draugijos 25-mečio proga 1910 m. išleistas atvirukas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *