1992 metų spalio 21 d. buvusiose sovietų specialiosios tarnybos rūmuose Vilniuje, Gedimino prospekte, duris atvėrė Genocido aukų muziejus, šiais metais tapęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos šalyse, įkurtas autentiškoje aplinkoje, kur nuo 1940 metų antros pusės dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB.
Muziejus ir šiandien gausiai lankomas, ypatingai užsienio turistų, kurie pastato pusrūsyje gali aplankyti buvusio KGB kalėjimo-tardymo izoliatoriaus patalpas, kameras, specialiuosius kabinetus; čia nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Neabejotinai kraupiausia sovietinio režimo nusikalstamą veiklą liudijanti patalpa – mirties nuosprendžių vykdymo vieta.
Šiais metais viešėdamas Lietuvoje, popiežius Pranciškus išreiškė pageidavimą apsilankyti šiame muziejuje ir pagerbti KGB rūmų aukų – laisvės kovotojų, dvasininkų ir kitų neprisitaikėlių – atminimą. Kaip vėliau teigė popiežius Pranciškus, jį giliai sujaudino tai, ką pamatė ir ką pajuto šiame pusrūsyje.
Pirmame muziejaus aukšte gausia vaizdine dokumentine bei autentiška medžiaga supažindinama su Lietuvos sovietizacija 1940–1941 metais, sovietų valdžios represijomis, atskira ekspozicija skiriama ginkluotam pokario pasipriešinimui, Lietuvos partizanų laisvės siekiams, junginių struktūrai, jų kovai ginklu bei žodžiu, taip pat kasdienei veiklai ir buičiai.
Antrojo aukšto ekspocizija skirta Lietuvos gyventojų kalinimui gulage 1944–1956 metais, trėmimams 1944–1953 metais ir KGB veiklai 1954–1991 metais. Taip pat dėmesys skiriamas ir neginkluotam pasipriešinimui sovietmečiu – Romo Kalantos aukai, „Katalikų bažnyčios kronikai“, Baltijos keliui ir kt. Keliuose kabinetuose išsamiai supažindinama su KGB pareigūnų veikla, jų struktūra, darbo metodais. Šios ekspozicijos ypatingai traukia lankytojų dėmesį, nes pristatoma autentiškai rekonstruota aplinka ir daiktai.
Muziejaus ekspozicijai turėtume priskirti ir ant šio pastato išorinės sienos Gedimino prospekte menininko Gitenio Umbraso iškaltus KGB kalėjime nužudytų asmenų vardus, pavardes, slapyvardžius, taip pat jų gimimo ir nužudymo datas. Idėjos autorius labai sąmoningai šiuos įrašus akmenyje iškalė gan giliai, kad niekas negalėtų lengvai jų panaikinti, o ir mūsų pačių sąmonėje tai išliktų gyvu pasiaukojimo vardan laisvės ženklu.
