1828 metų rugsėjo 9 d. Tulos gubernijoje, Jasnaja Polianos dvare, grafo Nikolajaus Tolstojaus šeimoje gimė sūnus Levas, vėliau tapęs garsiu pasaulio rašytoju, filosofu, švietėju.

Tarp žymiausių jo kūrinių – romanai „Karas ir taika“ bei „Ana Karenina“, kurie iki šiol sulaukia naujų leidimų įvairiomis pasaulio kalbomis bei ekranizacijų. Taip pat autobiografinė trilogija „Vaikystė“, „Paauglystė“, „Jaunystė“, apsakymai „Kazokai“, Ivano Ilijičio mirtis“, „Tėvas Sergijus“, „Hadži Muratas“, autobiografiniai-religiniai-filosofiniai darbai „Išpažintis“ bei „Kuo aš tikiu“ ir kt. Rašytojo kūryba – tai tiltas, jungiantis XIX a. realistinį romaną su XX a. literatūra.

Už savo kūrybinę veiklą rašytojas ne kartą buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai, o už humanistinius darbus – Nobelio taikos premijai.

Be jokios abejonės L. Tolstojaus kūryba darė įtaką europietiškajam humanizmui, o taip pat ir realizmo tradicijai pasaulio literatūroje. Prancūzijos literatai jį vertino pirmiausia kaip natūralizmo priešininką, sugebėjusį kūryboje sujungti tikrojo gyvenimo vaizdinį su dvasingumu ir aukšta morale. Anglijos rašytojai L. Tolstojaus laikysenoje pirmiausia matė kūrybinės drąsos pavyzdį. Jungtinėse Amerikos Valstijose rašytojas tapo ramsčiu tiems kūrėjams, kuriuos labiausiai kūryboje domino aštrūs socialiniai klausimai. Tuo tarp Vokietijoje didžiausia reikšmė buvo skiriama jo antimilitaristiniams pasisakymams, o rašytojai iš jo mokėsi realistinio karo vaizdavimo.

Didžiulę įtaką L. Tolstojaus kūryba padarė tokiems rašytojams kaip Romainas Rollandas, François Mauriac, Ernestas Hemingvėjus, Thomas Wolfe, Bernardas Šo, Tomas Mannas, Džonas Strindbergas, Raineris Marija Rilkė ir kt. Beje, kiekvienas jų tą įtaką priėmė savaip.

Nuotraukoje L. Tolstojus su savo vaikais. Šaltinis wikipedia.org

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *