1947 metų balandžio 17 d. Vilniuje gimė lietuvių tapybos klasikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, abstrakcioniste Dalia Kasčiūnaitė, kurios paveikslai išsiskiria savo unikalia koloristika, emocionalumu ir poezija, su niekuo nesupainiojamais paviršiaus ir erdvės dialogais.
Pati tapytoja yra sakiusi, kad jau trejų metų žinojo, kad užaugusi nori būti dailininke. Prie to labiausiai prisidėjo tėvo, palinkusio prie stalo ties piešiniu vaizdas. Vėliau sekė mokslai dailės mokykloje bei tuometiniame Dailės institute. Čia didžiausią įtaką jai darė lietuvių tapybos klasikai Augustinas Savickas, vyresnysis Stasys Jusionis, Jonas Švažas, Jonas Čeponis, Antanas Samuolis ir kt.
Algimanto Švėgždos paraginta ji gan anksti pasuko į abstrakčiąją tapybą. Kaip prisipažįsta pati dailininkė, „mokiausi savoje studijoje piešdama gėles, natiurmortus. Dirbau, kaip galėjau, kaip pavykdavo. Įdomiausia, kad man daugiau sekdavosi tuomet, kai nemokėjau, negu dabar, kai jau moku. Įsivaizduoji, kaip keistai būna? Kartais vien tik iš noro gali žymiai daugiau pasiekti, negu išmanymu, nes šiuo atveju atsiranda daug stabdžių, patogaus įsikomponavimo į rėmus, taisyklių paisymo. Tačiau kūryboje taisyklės trukdo. Jas reikia nuolatos pažeidinėti, būti chuliganu…“
Pasak menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės, „Dalios Kasčiūnaitės 1983 metų personalinė paroda Respublikinėje bibliotekoje Vilniuje buvo viena pirmųjų sovietmečiu abstrakčiosios tapybos viešųjų parodų. Iš ryškių dekoratyvių spalvų plačiais potėpiais ant šviesaus grunto ji tapė netaisyklingas apibendrintas faktūrines plokštumines kompozicijas. Ir vėlesni Kasčiūnaitės paveikslai labai dekoratyvūs, bet juose svarbus ir pasąmonės žaismas. Atminties paveikslai gimsta iš jos vidinių išgyvenimų, nuotaikų, aplinkos stebėjimo ir pačių pirminių raiškos priemonių – spalvos, formos, linijos žaismo. Abstraktūs menininkės paveikslai lyg poetiškos mįslės, paslaptingi dienoraščiai ir laiškai, kurių istorijos neįmanoma perskaityti, nes pamestas jų ženklų šifras.“
2000 metais dailininkė apdovanota Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premija.
Evgenios Levin nuotrauka
