1953 metų balandžio 21 d. Alytuje gimė legendinė Lietuvos kontrkultūros asmenybė, poetas ir hipis Rimas Burokas.
Pašalinimas iš sovietinės mokyklos, bohemiškas gyvenimo būdas, dendiška laikysena ir laisvas gyvenimas, nepaprasta charizma, spontaniškai ant kavinių servetėlių rašyti eilėraščiai, sovietinio saugumo persekiojimas, įkalinimas ir netikėta mirtis sulaukus 27-erių – tai bene svarbiausi jo legendos bruožai.
Dėl visų šių priežasčių jis tapo simboliniu savo kartos balsu – nepaklusniu, kitokiu tiek išvaizda, tiek mąstymu, tiek savo laikysena, sovietinėje tikrovėje kūrusiu savąją, nuo politikos atsietą, lygiagrečią dimensiją, kupiną meilės, romantikos, skaidraus liūdesio. Netrūko čia ir alkoholio bei narkotikų, o taip pat ir saugumo rodomo dėmesio.
Įprasta čia buvo ir „komandiruotė“ psichiatrinėje, bandant išvengti tarnybos sovietinėje armijoje, o taip pat ir nenuspėjamos trukmės kelionės po Sovietų Sąjungą, lankant čia išsibarsčiusias panašios dvasios „ypatas“. Šios kartos nepaklusnieji ieškojo savojo balso tapdami sistemos priešais, taip savo gyvenimais žaisdami mirtiną pokerį.
1980-aisiais Rimas Burokas suimtas ir nuteistas vieneriems metams „už veltėdžiavimą“. Į kalėjimą poetas pasiėmė vieną knygą – ką tik pasirodžius5 J. Cortazaro „Žaidžiame klases“ vertimą į lietuvių kalbą. Deja, savo taip mylimoje „Gorkynėje“ poetas daugiau nebepasirodė – mirė Lukiškių kalėjime likus mažiau nei trims mėnesiams iki paleidimo. Oficiali mirties priežastis – plaučių uždegimo komplikacijos. Palaidotas bevardžių kapinėse Rokantiškėse.
Jo eilėraščiai kartos atmintyje gyvavo įsimintais posmais ar klaidžiojo pabirais lapeliais. Pirmoji neoficiali jo kūrybos publikacija pasirodė 1988 m. antrajame savilaidinio kultūros mėnraščio „Sietynas“ numeryje. Oficialiai keli eilėraščiai pirmą kartą paskelbti 1989 m. pradžioje žurnale „Jaunimo gretos“.
1992 metais išleista R. Buroko poezijos rinktinė „39 eilėraščiai“.
2008 m. pasirodė knyga „(Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai“, kurioje pristatoma visa likusi R. Buroko kūryba, atsiminimai apie jį, fotografijos bei dokumentinė medžiaga.
Nuotrauka: Rimas Burokas. Vilnius. 1978 m. Vytauto Balčyčio fotonuotrauka. Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas/ Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. /
