1895 m. lapkričio 5 d. Kintuose (Šilokarčemos aps.) gimė Martynas Anysas, publicistas, diplomatas, teisininkas, istorikas, valstybės ir visuomenės veikėjas.

Dr. Martynas Anysas.

Martynas Anysas buvo vyriausias sūnus gausioje tautiškai susipratusių pasiturinčių lietuvininkų ūkininkų šeimoje. 1902–1910 m. lankė Kintų pradžios mokyklą, ją baigęs ir galvodamas apie tolesnius mokslus, metus darbavosi tėvų ūkyje bei talkino tėvui žvejojant Kuršių mariose, vėliau metus dirbo šturmanu Juodkrantės žvejybos prižiūrėtojo laive.

Globojamas mamos pusbrolio, pašto tarnautojo Berlyne, 1913 m. Martynas Anysas pradėjo lankyti vidurinę mokyklą Berlyne. Čia, kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, tarnavo karo laivyne. Dėl matematikos gabumų nusiųstas į artilerijos kursus, pratybose pasižymėjo sumanumu. Tarnaudamas šarvuotame karo laive „Schleswig-Holstein“, 1916 m. gegužės 31 – birželio 1 d. dalyvavo Skagerako mūšyje prie Jutlandijos pusiasalio, vėliau tarnavo rytinėje Baltijos pakrantėje, dalyvavo koviniuose veiksmuose prie Suomijos krantų.

Karui pasibaigus, Martynas Anysas grįžo į gimtuosius Kintus. Čia 1919 m. su bendraminčiais Miku Dreižiu ir Vilium Endrikaičiu įkūrė tautinę lietuvių jaunimo draugiją „Rūta“. Tais pačiais metais, pakviestas Adomo Brako, įsidarbino „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, įsitraukė į politinę veiklą.

1920 m. pabaigoje Martynas Anysas tapo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės Berlyne konsulinio skyriaus sekretoriumi, nuo 1927 m. buvo pasiuntinybės atašė. Dirbdamas pasiuntinybėje, 1923 m. Kauno vokiečių vidurinėje mokykloje eksternu išlaikęs baigimo egzaminus ir gavęs brandos atestatą, Berlyno universitete pradėjo teisės studijas, kurios tęsėsi apie dešimtį metų.

Martynas ir Valerija Anysai.

Berlyne 1929 m. rugpjūčio 21 d. Martynas Anysas vedė pedagogę Valeriją Bielskytę (1900–1994), šeima susilauks dukters Gražinos Marijos ir sūnaus Jurgio Arvydo.

1929 m. iš pasiuntinybės Berlyne Martynas Anysas buvo perkeltas į konsulatą Hamburge, čia iš pradžių dirbo vicekonsulu, o netrukus perėmė konsulo pareigas. 1933 m. Hamburgo universitete, vadovaujamas garsaus teisės profesoriaus dr. Rudolfo Launo (1882–1975), Martynas Anysas apsigynė disertaciją „Der litauisch-polnische Streit um das Wilnagebiet: Entscheidung des Internationalen Gerichtshofes vom 15 Oktober 1931“ („Lietuvos ir Lenkijos ginčas dėl Vilniaus krašto: Tarptautinio teismo rūmų 1931 m. spalio 15 d. sprendimas“).

1934 m. rudenį dr. Martynas Anysas su šeima grįžo į Lietuvą. 1934–1939 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatūros patarėju, nuo 1934 m. gruodžio 4 d. iki 1935 m. lapkričio 30 d. buvo Klaipėdos krašto lietuviškos Direktorijos narys, keleto Direktorijos ekonominių ir prekybinių valdybų, organizacijų ir priežiūros tarybos narys. 1935 m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido veikalą „Klaipėdos krašto konvencija ir statutas, einant nuolatinio Tarptautinio teismo Hagoje sprendimu iš 1932 VIII 11“.

Dr. Martyno ir Valerijos Anysų knyga „Žymios lietuvės moterys“.

Už nuopelnus valstybei, Martynas Anysas buvo apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu (1929 m.), kitais apdovanojimas, Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu.

Greta darbo gubernatūroje, 1936–1939 m. dr. Martynas Anysas buvo Klaipėdos prekybos instituto docentas, dėstė tarptautinę privatinę teisę. Po to, kai 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užėmė hitlerinė Vokietija, dr. Martynas Anysas dėstytojo darbą tęsė Šiaulių prekybos institute, kol šį uždarė Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. okupavusi Sovietų Sąjunga. Kurį laiką Martynas Anysas dar dirbo Finansų ministerijos referentu, o galiausiai iš sovietų okupuotos Lietuvos su šeima pasitraukė į Vokietiją, karo metais Berlyne gyveno stebimas gestapo.

Po ketverių pokario Vokietijoje praleistų metų Martynas Anysas su šeima 1949 m. persikėlė į Kanadą, įsikūrė Toronte, Ontarijo provincijos sostinėje. Tais pačiais metais kartu su kitais Kanados lietuviais, latviais ir estais perorganizavo nuo 1946 m. veikusią, senųjų išeivių įkurtą, Kanados baltų federaciją (Baltic Federation in Canada). Dr. Martynas Anysas parengė jos įstatų projektą, ėjo šios federacijos pirmininko ir vicepirmininko pareigas, buvo jos garbės pirmininkas. Keldamas Baltijos valstybių okupacijos klausimą, taipogi dalyvavo išeivijos ukrainiečių sutelkto Antibolševikinio tautų bloko (ABN) veikloje, atstovaudamas lietuviams, buvo jo prezidiumo narys. Taipogi dalyvavo VLIK’o darbe, veikė Kanados lietuvių bendruomenėje, Tautos fonde, Kultūros fonde, Jūrų skautų tėvų ir globėjų komitete, vadovavo Vasario 16-osios gimnazijos rėmėjų būreliui. 1956 m. lapkričio 14 d. su bendražygiais įsteigė Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio Toronto skyrių ir jam pirmininkavo. Aktyviai dalyvavo Toronto lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo parapijos gyvenime, buvo jos tarybos narys, skatino ekumeninį bendravimą.

Dr. Martyno ir Valerijos Anysų knyga „Žymios lietuvės moterys“, knygos tituliniame puslapyje autorių autografai.

Dr. Martynas Anysas įvairiais klausimais bendradarbiavo „Tėviškės žiburiuose“ ir kitoje išeivijos spaudoje. Dar gyvendamas Vokietijoje, buvo pradėjęs rašyti atsiminimus „Kovos dėl Klaipėdos 1927–1939“ (išleisti 1978 m. Čikagoje Kultūrai remti draugijos, jau po autoriaus mirties). Paakintas 1955 m. liepos 2-3 d. Toronte įvykusio Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio suvažiavimo paskelbto raginimo tyrinėti buvusios Rytų Prūsijos bei Mažosios Lietuvos praeitį, septinto dešimtmečio pradžioje parašė istorinį veikalą „Senprūsių kovos dėl laisvės su Vokiečių riterių ordinu nuo 1230 iki 1283 m.“ (išleido Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje 1968 m.), už kurį 1964 m. kovo 21 d. Monrealyje, Kanadoje, buvo apdovanotas Vydūno vardo premija. 1970 m. Lietuvos Skautų sąjungos Kanados rajonas išleido dr. Martyno Anyso drauge su žmona Valerija Anysiene parengtą išsamią apžvalgą „Žymios lietuvės moterys mitologijoje, padavimuose ir istorijoje“.

Liko ir iki šiol neišleistų dr. Martyno Anyso veikalų rankraščių lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Vytautas-Aleksandras, didysis Lietuvos kunigaikštis“, „So war Hitler und seine Zeit“ („Toks buvo Hitleris ir jo laikas“), „Geschichte der Stadt Kiel“ („Kylio miesto istorija“)…

Eidamas septyniasdešimt devintuosius, dr. Martynas Anysas netikėtai mirė 1974 m. sausio 29 d. Toronte, „Litho-Art“ spaustuvėje rengdamas spaudai savo prisiminimus. Velionis buvo pašarvotas „Turner-Porter“ laidojimo namuose, kuriuose du vakarus buvo labai gausiai lankomas, vasario 1 d. atsisveikinimo kalbas sakė generalinis konsulas dr. Jonas Žmuidzinas, Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio vicepirmininkas Martynas Purvinas, evangelikų liuteronų kunigas senjoras Ansas Trakis, evangelikų reformatų superintendentas Povilas Dilys. Po atsisveikinimo pamaldų Toronto lietuvių evangelikų liuteronų Išganytojo bažnyčioje, palydėtas jos kunigo Algimanto Žilinsko, vasario 2 d. dr. Martynas Anysas buvo palaidotas Anapilio lietuvių kapinėse Misisogoje, Ontarijo provincijoje.

One Comment

  1. Labai įdomi asmenybė, nusipelniusi Mažajai Lietuvai ir Lietuvos moterims…Su dideliu įdomumu perskaičiau knygą apie žymias Lietuvos moteris ir pasinaudojau ja, rašydama savo knygą apie Baltų genčių krikštą… Kai išleisite knygą apie Mažosios Lietuvos vyrų nuveiktus darbus, tai bus geriausias įrodymas, kaip lietuvybė buvo išlaikyta per septynetą šimtmečių ir kas kovojo už tai, kad Lietuva būtų vėl suvienyta, o ne nukariauta, kaip teigia kai kurie šių dienų istorikai

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *