Psichologė ir kompozitorė Eglė Sirvydytė tvirtina, kad dvasiniai dalykai žmogaus gyvenime dažnai atsiranda arba iš kančios, arba iš smalsumo.
„Dvasingumas į mano gyvenimą atėjo ne iš kančios“, – užtikrintai sako ji. Studijuodama psichologiją, Eglė smalsiai žvelgė į visas tikėjimo apraiškas. Nueidavo į stačiatikių cerkvę paklausyti giesmių, pusę metų gyvendama Kinijoje domėjosi to krašto kultūra. Tol, kol atrado Indiją ir vaišnavizmą – vieną hinduizmo atšakų, kurios esmė yra atsidavimas Dievui. Lietuvoje plačiai žinoma vaišnavų kartojama mantra „Hare Krišna“.
E. Sirvydytė tvirtina, kad vidinės prasmės ir gylio paieškos ją lydi visą gyvenimą. Psichologijos kelias didžiąja dalimi ją vedė gilyn į žmogaus vidinio pasaulio pažinimą. Šias studijas ji pasirinko norėdama suvokti, kas vyksta žmogaus vidiniame pasaulyje ir kaip tai atsispindi jo santykiuose su aplinkiniais. Psichologija pateikė nemažai atsakymų į šiuos klausimus. Tačiau giliausi, egzistenciniai klausimai taip ir liko neatsakyti.
Muzikiniame kelyje ji po truputį ėmė atrasti, jog svarbi ne tik forma ar žinutė, kurią muzikantas nori perduoti, bet ir tai, kuo pats kūrėjas gyvena, kuo jis tiki. Po daugelio metų nuvykusi į Indiją ir išgirdusi vaišnaviškos kultūros muziką, E. Sirvydytė suvokė, kokia didelė takoskyra egzistuoja tarp Vakarų ir Rytų muzikos suvokimo. Ilgainiui ši tradicija ir giesmės tapo jos savasties dalimi.
Tarpkultūrinis dialogas ir kitaip galvojančiųjų priėmimas E. Sirvydytei niekada nebuvo tik teorija. Į tai, ko nesupranta, psichologė visada žiūrėjo ne kritiškai, o pagarbiai, siekdama įsiklausyti. Dabar ji įsitikinusi, kad jei žmogus kokios nors tradicijos atžvilgiu yra nusiteikęs kritiškai, jam nebus leista pamatyti to reiškinio iš vidaus.
„Jei nori įeiti į mano namus, turi būti pagarbi, nes kitaip tavęs neįleisiu. Jei pradėsi kritikuoti, engti ar svaidyti į mane akmenis, vidun Tavęs tikrai neįleisiu“, – aiškina ji paprastą ir žmogišką tiesą, kuri galioja norint pažinti kitas tikėjimo apraiškas.
„Kiekviena religija ir kiekviena kultūra turi savo akis, kuriomis žiūri į pasaulį, – įsitikinusi psichologė, – bet jei pradedi kritikuoti, tai praraja tarp tavęs ir kito – nesvarbu, ar tai kultūra, ar tiesiog kitas žmogus, didėja. Aš visada aiškiai suvokiau, kad šiame pasaulyje esu ne tam, kad kritikuočiau, kas egzistuoja. Esu tam, kad pažinčiau savo sielos esmę, egzistencijos prasmę ir išsiugdyčiau tikrą nuolankią ir mylinčią pagarbą viskam, kas gyva“.
Parengė Ginta Gaivenytė
