Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1919 m. Kėdainių rajone žuvo Povilas Lukšys – pirmoji karo su bolšvevikais auka.
Kėdainietis, Lietuvos kariuomenės savanoris tarnavo Rusijos imperijos armijoje, tačiau, sužinojęs, kad Lietuva kuria savo kariuomenę, grįžo į Tėvynę ir tapo Lietuvos savanoriu. Jam buvo patikėta būti Kėdainių būrininku ir bandyti sustabdyti pro Kėdainius besiveržiančius bolševikus. Povilas Lukšys žuvo žvalgyboje, nes Taučiūnuose susidūrė su ginkluotais bolševikais.
Minint jo žūties dešimtmetį Taučiūnuose, pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą buvo pastatytas paminklas. Jis buvo vienas iš svarbių kovos už Lietuvos laisvę simbolių iki pat 1962 m., kai Kėdainių valdžia jį nugriovė. Atkūrus Nepriklausomybę, Taučiūnuose tapo įprasta pagerbti Lietuvos savanorius, kovojusius už Tėvynės laisvę. 1993 m. buvo atstatytas paminklas Povilui Lukšiui.
1950 m. Vokietijos demokratinėje respublikoje įsteigta slaptoji policija STASI.
Tai labai grėsminga ir daug nusikaltimų padariusi slaptoji policija, įkurta pagal Sovietų Sąjungoje veikiantį analogą. Dar daugiau nei sovietinis „saugumas“, akcentavo skundikų tinklo svarbą, į kurį buvo įtraukusi daugiau nei devyniasdešimt tūkstančių žmonių. Vienas iš STASI principų: „Nesvarbios informacijos nebūna“.
STASI garsėjo tuo, kad turi specialiai apmokytus šunis ir yra sukaupusi „kvapų kolekciją“, kuri padeda priešus gaudyti. Į specialius stiklinius indus buvo užkonservuojami kokie nors su disidentais, „nepatikimais“ piliečiais susiję daiktai, siekiant išsaugoti jų kvapą. STASI tvirtino, kad tai leidžia operatyviai atrasti bet kurį žmogų, jei tik jis yra VDR teritorijoje.
Dar vienas metodas – psichologinis teroras. STASI darbuotojai siekė psichologiškai palaužti žmones, konstruodami keistus įvykius, įteigdami, kad jie turi psichinių problemų.
STASI buvo išformuota 1990 m.
1984 m. Sarajave prasidėjo XIV Žiemos olimpinės žaidynės.
Pirmą kartą Žiemos žaidynės buvo surengtos socialistinėje valstybėje – dabartinė Bosnijos ir Hercogovinos sostinė tuomet priklausė socialistinei Jugoslavijai. Sporto šventėje dalyvavo 1273 sportininkai. Talismanas buvo vilkiukas Vučko. Daugiausia medalių – dvidešimt penkis – iškovojo Sovietų Sąjunga. Po labai ilgos pertraukos pirmą kartą Žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir lietuvis – A. Šalna.
