Linguoju mėgindama patogiai atsilošti į medinę atkaltę. Tokį rytą negalima sėdėti įtempta nugara, nes gali apsiniaukti ir pradėti lyti. Kelių vasarų saulė išblukino mūsų tapetus. Kai juos paglostau jie sučeža kaip šiltas kepimo popierius. Šiuose namuose gali gyventi tik tinginiai ir savaitgaliai. Supratau, kad dar nežinau, kaip skamba durų skambutis, matyt jei jį išgirsčiau, tai būtų ženklas, kad už durų trypčioja įsibrovėlis, koks nors ištižęs, susirūpinusio veido šmikis, priekaištaujantis apie mokesčius ir dokumentus. Išspirtumę jį kartu su savo šlepėtėm, kaip vaikai, mėgdžiojantys savo filmukų personažus.

Mano kojos driekiasi per visą virtuvę, visos nubarstytos trupiniais ir cinamonu. Bet gerai yra tai, kad grindų kvadrate jos tampa ilgos. Kai pirmą kartą supratau, kad patinku sau, buvau sumanius sukūsti kiek reikia ir tapti modeliu, bet kojos tam nepritarė. Tos manekenės tokios lepios katės, pasikiša baltas kojas prie užpakalio, laka pieną, ir žavi savo gyvenimo egzotika darbo žmones.

Savo virtuvėj ir aš pusryčiauju be sijono, užsikeliu jas ant kėdės, ir viskas – tampu tokia – graži. Jei saulė pakilusi taip aukštai, kaip šiandien, ant jų nugula dvi mirgančios langų juostos.

Kai tu pabusi, aš sustingsiu kaip dabar, apsimesiu, kad seniai nebegaruojanti kava dar svilina lūpas. O tu duosi sprigtą į kaktą, ir pagalvosi – lyg nepažįstu tavęs nuluptos. Po to aš tau virsiu du kiaušinius. Svarbiausia nuplauti po tekančiu vandeniu ir virti aštuonias minutes. Tada pakviesiu ateiti ir patieksiu abu torto lėkštelėje jau nuluptus ir perpjautus perpus. Tu juos suvalgysi keturiais kąsniais.

Kai taip ilgai kramtai, man prailgsta laukti. Pastebėjau, kad kai virtuvėje mes dviese, daiktai tampa ryškesni nei tada, kai būnu viena. Galvoje sklendžia pasakos, o virtuvėj – tyla. Kažkodėl jaučiu, kad nusišypsosi kaip vaikas, užsikišęs už dantų apelsino skūrą, tik vietoje jos – kiaušinio baltymą, bet po akimirkos, tarytum jau būčiau visiškai perpratusi tavo planus, užsimanau, kad jokiu būdu taip nepadarytum. Vyrai turi saugiklį susikišti viską į burną, kol niekas neatėmė, o moterys knibinėja, nes nežaviomis valandomis tampa skrupulingos.

Na, kiek gi galima kramtyti, pagalvoju, o tu, lyg išgirdęs, pritariančiai linguoji galva. Aš pasitaisydama palaikančiai nusišypsau.

petitemonday.wordpress.com