Disidentei sesei Nijolei Sadūnaitei – 80

Liepos 22 d. legendinei disidentei ses. Nijolei Sadūnaitei sukanka 80 metų. Šiais metais už aktyvų pasipriešinimą sovietmečiu, nepailstamą darbą vardan laisvos Lietuvos jai įteikta „Laisvės premija“. „Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais, ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laivę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – gavusi apdovanojimą sakė ses. Nijolė.

Augusi okupuotoje Lietuvoje ses. Nijolė matė pokario kovas, suguldytus partizanus miestelio aikštėje, areštus, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje, vos baigusi mokyklą Nijolė pasirinko vienuolės kelią ir įstojo į Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną. Šalia įprastų darbų ji užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidime.

Į sovietinio saugumo akiratį ji pateko 1970 m., kai ėmėsi užstoti valdžios persekiojamus kunigus – surado už vaikų katekizaciją tiesiamam kunigui Antanui Šeškevičiui advokatą. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. Dokumentu, kurį pasirašė daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos, buvo reikalaujama iš tuometinio Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo suteikti sąžinės laisvę ir baigti represijas prieš kunigus. Ses. Nijolės dėka šis dokumentas tapo žinomas visame pasaulyje.

1974 m. ses. Nijolė buvo nuteista trejiems metams sunkiųjų darbų lageryje bei trejiems metams tremties. Grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidyboje: rinkdavo žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo ji nuolat slapstėsi tai Lietuvoje, tai pas lagerio bičiulius Rusijoje.

Kelis kartus 1987 m. ir 1988 m. ji buvo sovietinio saugumo sulaikoma ir tardoma, kankinama ir nuodijama, tačiau niekada neprarado optimizmo ir drąsiai savo kankintojams rėždavo tiesą į akis.

Ji buvo ir viena „Laivės lygos“ 1987 m. rugpjūčio 23 d. surengto Ribentropo ir Molotovo pakto paminėjimo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių, kur viešai pasisakė prieš Lietuvos okupaciją.

Jos pačios parašytos atsiminimų knygos „KGB akiratyje֧“ (1985) ir „Gerojo Dievo globoje“ (1989) iš pradžių pasirodė JAV, o vėliau išverstos ir išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir hindi kalbomis. Lietuvoje abi šios atsiminimų knygos 1998 metais buvo sujungtos ir išleistos viena knyga „Skubėkime daryti gera“.

Už savo disidentinę veiklą ses. Nijolė pagerbta ne vienu apdovanojimu tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Evgenios Levin nuotrauka