1931 metų liepos 31 d. Kaune gimė kino operatorius ir fotografas Algimantas Mockus, kūręs su žymiausias to meto režisieriais – V. Žalakevičium, A. Žebriūnu, M. Giedriu, G. Lukšu, o jo nufilmuotos juostos tapo lietuvių kino klasika.
Jo gyvenimas kupinas pirmų kartų, kurie tapo ir Lietuvos kultūros istorijos dalimi: pirmoji išspausdinta spalvota fotografija, pirmasis lietuvių vaidybinio filmo „Žydrasis horizontas“ (1957), taip pat pirmojo filmo baleto „Eglė žalčių karalienė“ (1965) bei pirmojo lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka“ (1974) operatorius.
Nuo labai jaunų dienų A. Mockaus tėvas jį išmokė fotografuoti, o taip pat ryškinti bei spausdinti nuotraukas. Technologinis šio darbo procesas jam buvo labai įdomus, tad neatsitiktinai tarp fotografų profesionalų gerokai vėliau jis net imtas vadinti vaikščiojančia fotografijos technikos enciklopedija. Būdamas vos devynerių Panevėžyje tapo fotografo padėjėju, o penkiolikos Jurbarke – oficialiu miesto ir rajono pasų nuotraukų fotografu.
Pasibaigus karui ir persikėlus gyventi į Vilnių, A. Mockus pateko į Lietuvos kino studiją, kur tapo asistentu, vėliau dirbo techninės kontrolės viršininku laboratorijoje. Taip netrukus pradėjo ir filmuoti medžiagą „Kino kronikai“. Pirmuoju jo filmu tapo 1956 metais sukurtas vaidybinis filmas „Tiltas“, kuriame A. Mockus buvo antruoju operatoriumi. Vėliau jis nufilmavo tokius filmus kaip „Adomas nori būti žmogumi“, „Gražuolė“, „Vyrų vasara“, „Žaizdos žemės mūsų“, „Virto ąžuolai“, „Riešutų duona“, „Žalčio žvilgsnis“ ir daugelį kitų į lietuviškos kinematografo istoriją įrašytų juostų. 1973 metais viešint Amerikoje jam jis net gavo pasiūlymą likti darbuotis Holivude.
Visą gyvenimą A. Mockus iš rankų nepaleisdavo ir fotoaparato. Kino aikštelėje tarp filmavimų jis fotografuodavo aplinką, žmones, santykius ir pan. Jo fotografijų archyvas – mažai kam matyta lietuviško kino istorija.
