1938 m. rugsėjo 2 d. Jakšteliuose (Užlieknių vls., Šilutės aps.) mirė Jurgis Strėkys, sakytojas, ūkininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, Lietuvos Valstybės Tarybos narys.
Jurgis Strėkys gimė 1861 m. balandžio 27 d. Kekersuose (Katyčių vls., Tilžės aps.) ūkininkų, surinkimininkų šeimoje. Pradžios mokyklą veikiausiai lankė Skersviečiuose. Jaunystėje ėmė savarankiškai ūkininkauti, įsikūręs netoli gimtinės Jakšteliuose, greta Vyžių bažnytkaimio.
Apsišvietęs ūkininkas Jurgis Strėkys buvo vienas pirmųjų Tilžėje 1885 m. įkurtos tautinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutė“ narių, 1898 m. įkurtos Rašymo ir skaitymo draugijos valdybos narys, 1904 m. evangelikų liuteronų švietimo ir labdaros draugijos „Sandora“ vienas steigėjų. Nuo 1905 m. buvo Vyžių, o nuo 1907 m. ir Jakštelių Taupomosios-skolinamosios draugijos pirmininkas.
Jurgis Strėkys rūpinosi lietuvybės išsaugojimu, kovojo už lietuvių kalbos teises Mažosios Lietuvos mokyklose. 1891, 1895 ir 1900 m. buvo vienas iš peticijų Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui rengimo komitetų narių. 1896 m. vadovavo lietuvininkų delegacijai, vykusiai į Berlyną su peticija dėl gimtosios kalbos grąžinimo į mokyklas.
Įsitraukęs į politinę veiklą, Jurgis Strėkys buvo ilgametis Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės Šilokarčemos apskrityje pirmininkas, 1898 m. kandidatavo į Prūsijos Landtagą.
Kartu su Martynu Jankum (1858–1946) ir Jonu Vanagaičiu (1869–1946) Jurgis Strėkys priklausė Mažosios Lietuvos komitetui, kuris drauge su išeivijos lietuviais 1900 m. pristatė Lietuvos kultūrą pasaulinėje parodoje Paryžiuje.
1907 m. Jurgis Strėkys su Mikeliu Kaitiniu (1850–1938) Berlyne susitiko su valdžios atstovais dėl draugijų įstatymo svarstymo.
1911 m. Jurgis Strėkys paskelbė du politinius atsišaukimus, viename jų išdėstė savo 7 punktų rinkimų programą; 1912 m. kandidatavo į Vokietijos Reichstagą.
Nuo 1913 m. Jurgis Strėkys buvo K. Donelaičio paminklo statymo ant Rambyno kalno komiteto narys, tačiau planus suardė kilęs Pirmasis pasaulinis karas. Dar 1896 m. balandžio 8 d. K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, kurio pastatymą inicijavo Leipcigo universiteto profesorius Franzas Oskaras Tetzneris (1863–1919), iškilmėse dalyvavo ir „Birutės“ atstovai.
1919 m. pradžioje atgaivinus Prūsų lietuvių susivienijimą (įkurtą 1901 m.), Jurgis Strėkys tapo jo valdybos nariu. Toliau svarstant lietuviškų žemių suvienijimo galimybę, 1919 m. gruodžio pabaigoje susivienijimas nutarė pasiųsti tris savo atstovus – kunigą dr. Vilių Gaigalaitį (1870–1945), Jurgį Strėkį ir Kristupą Lekšą (1872–1941) į Lietuvos Respublikos Valstybės Tarybą. 1920 m. vasario 16 d. Jurgis Strėkys kartu su Martynu Jankum ir Kristupu Lekšu kaip svečiai dalyvavo Kaune vykusiame iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės minėjime.
1920 m. vasario 20 d. Mažosios Lietuvos tautinė taryba dar kartą pareikalavo „Nemuno kraštą“ prijungti prie Lietuvos Respublikos ir į laikinąją Lietuvos Respublikos vadovybę – Valstybės Tarybą oficialiai delegavo keturis savo narius. 1920 m. kovo 20 d. iškilmingame Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje Kaune į ją buvo kooptuoti Vilius Gaigalaitis, Martynas Jankus, Kristupas Lekšas ir Jurgis Strėkys. Pastarasis Mažosios Lietuvos atstovų – naujųjų tarybos narių vardu perskaitė deklaraciją dėl pasiryžimo bendrai darbuotis su visais Lietuvos atstovais. Vėliau iškilmingo posėdžio metu Jurgis Strėkys kalbėjo apie gretimų kraštų konfesinius skirtumus, išsakydamas viltį, kad dėl jų nesantaikos nekils.
Žlugus bandymams vien deklaracijomis pakeisti Mažosios Lietuvos likimą ir apsisprendus prie Lietuvos Respublikos prijungti bent Antantės nuo Vokietijos atskirtą ir Prancūzijos administruojamą Klaipėdos kraštą, 1922 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje vykusiame Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmajame posėdyje Jurgis Strėkys buvo išrinktas komiteto vicepirmininku, tačiau 1923 m. sausio viduryje nuo ryžtingiau nusiteikusių bendražygių pasitraukė. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, kurį laiką dalyvavo tvarkant Šilutės apskritį. 1928 m. Jurgis Strėkys buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos DLK Gedimino IV laipsnio ordinu.
Pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos, Jurgis Strėkys atsidėjo Dievo žodžio skelbimui, pasižymėjo iškalba. 1938 m. sausio 25 d. Klaipėdos krašto sakytojai lietuvininkai Jurgį Strėkį ir kunigą dr. Vilių Gaigalaitį delegavo į naujojo Lietuvos evangelikų giesmyno rengimo komisiją (bendras Lietuvos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių giesmynas bus išleistas 1942 m. Kaune).
Sulaukęs septyniasdešimt septynerių, Jurgis Strėkys mirė 1938 m. rugsėjo 2 d. Jakšteliuose. Veikiausiai Jakštelių evangelikų kapinėse ir buvo palaidotas. Sovietų okupacijos metais formuojant pavyzdinio Juknaičių tarybinio ūkio („sovchozo“) laukų masyvą, jame atsidūrusios Jakštelių senosios kapinės buvo likviduotos – iškirtus medžius ir išvežus antkapinius paminklus, plotas buvo suartas, po lauką išdraikyti palaikai po kurio laiko buldozeriais suversti į ekskavatoriais išraustą gilią duobę…
Pagrindinėje nuotraukoje Mažosios Lietuvos atstovai Lietuvos Valstybės Taryboje (iš kairės) Kristupas Lekšas, Martynas Jankus ir Jurgis Strėkys, 1920 m.
