1993 metų spalio 30 d. Vilniuje po nelaimingo atsitikimo staiga užgeso vieno įdomiausių modernios lietuvių literatūros kūrėjo, prozininko Antano Ramono gyvybė. Po mėnesio jam būtų sukakę 46 metai.
Nedaugeliui vos trimis plonomis knygelėmis pavyksta įsirašyti į literatūros istoriją. Rašytojui A. Ramonui tai pavyko su knygomis „Šiaurės vėjas (1984), „Lapkričio saulė“ (1989), „Balti praėjusios vasaros debesys“ (1991) – beje, pastarosios pusė tiražo sudegė, tad knyga tapo bibliografine retenybe. Jau po rašytojo mirties pasirodžiusios knygos „Ramybės kalva (1997), „Vilniaus legendos“ (2001) bei rinktinė „Vasario upės“ (2007) įtvirtino šio savito tembro rašytojo vietą mūsų moderniojoje literatūroje.
Antano Ramono proza bei eseistika pasižymi subtiliu pasakojimu, atidžiu gamtos stebėjimu, meditatyviu įsižiūrėjimu vidun, metafizinėmis nuostabomis, elegišku mąslumu. Visa tai galima įvardyti ramoniška melancholija.
Beje, nors gimęs Klaipėdos rajone, rašytojas sukūrė įspūdingą miesto, ypatingai Vilniaus kraštovaizdį. Jo herojai, kaip teigia literatūros kritikė Jūratė Sprindytė, „bastosi po Vilniaus pakraščius ir senamiesčio kavines, beveik rituališkai geria ne itin skanią kavą, kontempliatyviai būdrauja ir nieko nereikalauja iš gyvenimo (vėliau tokį tipažą plėtos Jurgis Kunčinas, tik jo veikėjai kur kas labiau linkę į bohemą ir nuotykius“. A. Ramono knygose „sovietinio autsaiderio pozicija buvo sąmoningai pasirinktas atskalūniškas, bet laisvas gyvenimo būdas, būdingas visiems rašytojo personažams“.
Pagrindinės A. Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojamos Vilniaus vizijos, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.
Beje, A. Ramonas buvo ir vertėjas. Baigęs anglistikos studijas Vilniaus universitete, vėliau paskelbė vertimų iš Krystynos Lars, Johno J. Bergerio, Ivano Bunino, Nadine Gordimer, Witoldo Gombrowicziaus, Ralpho Waldo Emersono, Blaise’o Cendrars’o, Peterio Steino kūrybos.
Rašytojas palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse.
