1983 m. lapkričio 4 d. Brėmene (Vokietija) mirė Adolfas Keleris, evangelikų liuteronų kunigas, išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios senjoras, spaudos bendradarbis.
Adolfas Keleris (Kelertas) gimė 1906 m. rugsėjo 14 d. Šmuruose (Veiverių vls., Marijampolės aps.) stambių ūkininkų šeimoje, kurioje augo su trimis broliais. Kilus pirmajam pasauliniam karui, tėvas ir vyriausiasis brolis Jonas 1915 m. buvo ištremti į Kostromą, prie Volgos. Tėvas ten ir mirė sunkiųjų darbų katorgoje 1917 m.
Pradžios mokyklą Adolfas Keleris lankė Skriaudžiuose, vėliau mokėsi Veiverių vidurinėje mokykloje. 1929 m. baigęs Tauragės gimnaziją, tų pačių metų rudenį pradėjo studijuoti Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultete Kaune. Adolfo mokslus rėmė brolis Jonas (1898–1987), pusę savosios mokytojo algos skyręs jaunesniajam broliui.
Studijų metais Adolfas Keleris buvo studentų Evangelikų draugijos (įsteigtos 1929 m. lapkričio 23 d.) narys ir studentų lietuvių evangelikų Donelaičio draugijos (įsteigtos 1929 m. lapkričio 30 d.) valdybos iždininkas, 1933 m. buvo Universiteto teismo narys.
1935 m. Adolfas Keleris baigė Vytauto Didžiojo universitetą, išlaikęs pro venia concionandi egzaminą, ir tų pačių metų birželio 19 d. paskirtas Batakių evangelikų liuteronų parapijos pamokslininku, liepos 20 d. pradėjo dvasininko tarnystę. 1936 m. sausio 24 d. išlaikęs egzaminą pro ministerio, vasario 9 d. Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo įšventintas kunigu. Ordinacijai vadovavo kunigas senjoras Henrikas D. Sroka, asistuojamas kunigų dr. Viliaus Gaigalaičio ir Augusto Vymerio. Šalia tarnystės Batakių parapijoje kunigas Augustas Vymeris buvo Tauragės parapijos antrasis dvasininkas, o nuo 1936 m. birželio 1 d. aptarnavo ir Kelmės filiją, dėstė tikybą Tauragės gimnazijoje (nuo 1936 m.) ir mokytojų seminarijoje (nuo 1937 m.).
1938 m. liepos 5 d. kunigas Adolfas Keleris vedė Tamarą Štrausaitę (1912–1998) iš Šarkės dvaro, Mažeikių apskrities. Šeima susilauks keturių dukterų. Vyriausioji dukra Tamara Kelerytė-Schmidt (1939–2003) taps kunige.
1941 m. pradžioje Keleriai iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją. Čia Adolfas Keleris iš pradžių kunigavo repatriantų stovykloje Freihauze, Pozeno apskrityje (Warthegau; dab. Zdunska Volia, Lodzės vaivadija, Lenkija), vėliau Pomeranijoje. 1943 m. rudenį lankėsi Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, tačiau repatriantams čia kunigauti neleista.
Po karo kunigas Adolfas Keleris su šeima apsistojo Vėneno stovykloje (Wehnen, Žemutinė Saksonija), tarnavo įvairiose pabėgėlių stovyklose šiaurės Vokietijoje. Kol galiausiai apie 1950 m. įsikūrė Brėmene, šeimai Vokietijoje teko pagyventi dvylikoje perkeltųjų asmenų stovyklų.
1946 m. lapkričio 9–10 d. Lėbenštete (Lebenstedt) sušauktame pirmajame lietuvių evangelikų tremties Sinode, suformavusiame Vyriausiąją bažnyčios tarybą, kunigas Adolfas Keleris buvo išrinktas vicesenjoru. 1947 m. vasarą kunigas Adolfas Keleris atstovavo Lietuvos liuteronams ir tremties bažnyčiai Pasaulio Liuteronų Sąjungos steigiamajame suvažiavime Lunde, Švedijoje.
1948 m. gruodžio 6–11 d. Imbshausene sušauktame antrajame Sinode kunigas Adolfas Keleris buvo išrinktas Vyriausiosios bažnyčios tarybos pirmininku ir senjoru (pastarąsias pareigas faktiškai ėjo nuo tų metų balandžio 6 d., pirmajam išeivijos bažnyčios senjorui kun. Jonui Pauperui persikėlus į JAV).
Vadovaudamas Lietuvių evangelikų liuteronų tremties bažnyčiai, kunigas Adolfas Keleris dalyvavo Pasaulio Liuteronų Sąjungos suvažiavimuose 1952 m. Hanoveryje (Vokietijoje) ir 1957 m. Mineapolyje (JAV), keliskart vyko į Europos bažnyčių konferencijos suvažiavimus Danijoje. Išeivijos estų, latvių, lenkų, lietuvių ir vengrų liuteronų 1956 m. įsteigto sovietų pavergtų šalių konvento suvažiavime Eslingene 1958 m. spalio 10 d. buvo išrinktas konvento nuolatinės institucijos – prezidiumo pirmininku.
Kunigas Adolfas Keleris pamaldas lietuviams evangelikams liuteronams laikė ne tik Vokietijoje, bet kartą per metus apsilankydavo ir Anglijoje. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, rūpinosi leidyba. Dar gyvendamas perkeltųjų asmenų stovyklose, 1946 m. išleido giesmynėlį „Evangelikų giesmės“ (2500 egz.) su 68 giesmėmis, 1948 m. perspausdino 300 giesmių iš senojo giesmyno. 1957–1971 m. buvo išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios periodinio leidinio „Svečias“ atsakingasis redaktorius.
Šalia bažnytinės tarnystės kunigas Adolfas Keleris nuo 1952 m. buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto tarybos narys ir Brėmeno krašto įgaliotinis, dalyvavo išeivijos visuomenės gyvenime.
Išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios senjoro pareigų kunigas Adolfas Keleris dėl amžiaus ir sveikatos atsisakė 1980 m. spalio 1 d.
Čikagoje sušauktas Išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios V Sinodas 1983 m. liepos 2 d. kunigą Adolfą Kelerį paskelbė Garbės senjoru.
Kunigas Adolfas Keleris mirė 1983 m. lapkričio 4 d. rytmetį, sulaukęs septyniasdešimt septynerių. Lapkričio 9 d. iškilmingai palaidotas Brėmeno Osterholco kapinėse.
Pagrindinėje nuotraukoje kunigo senjoro Adolfo Kelerio nuotrauka išeivijos liuteronų žurnalo „Svečias“ (1986 metų numeris) viršelyje.
One Comment