8
1675 m. mirė Nyderlandų baroko tapytojas Jan Vermeer. Jis gimė 1632 m. , tikriausiai, niekuomet nepaliko gimtojo Delfto miesto. Jo paveikslai buvo kuriami vietos vidurinės klasės užsakovų ir jo gyvenimo metu irgi, tikriausiai, nebuvo labai paplitę už aplinkinio regiono ribų. Šie faktai prisidėjo, kad apie Vermejerio gyvenimą žinoma labai mažai. Netgi tikras jo vardas nėra vienareikšmiškai nustatytas. Jis nebuvo populiarus gyvenimo laikotarpiu, tačiau vėliau tapo vienas žymiausių Nyderlandų tapytojų. Jo darbai vėl išpopuliarėjo XIX amžiaus romantizmo metu. Vermejeris per savo gyvenimą, spėjama, sukūrė ne daugiau 60 paveikslų. Jis tapydavo lėtai, ypač teikdamas dėmesio šviesos efektų atvaizdavimui. Tikriausiai garsiausias Vermejerio paveikslas yra „Merginos su perlo auskaru“ portretas. Darbas tapo tokiu populiariu, kad buvo pramintas „Šiaurės Mona Liza“.
1791 m. JAV įsigaliojo Teisių bilis, kaip JAV Konstitucijos papildymas. Bilio tikslas – įtvirtinti svarbiausias amerikiečių pilietines teises. Beje, be sąžinės, žodžio, spaudos laisvių, bilyje numatyta teisė nešioti ginklą, taip pat čia įrašyta nuostata, kad teismo procesas privalo būti viešas ir greitas. Pataisų iniciatorius James Madison.
1939 m. JAV pagaminta pirmoji nailono partija. Tai tamprus, stiprus, labai atsparus dilimui, atsparus cheminiams reagentams, geriau sugeria drėgmę ir lengviau brinksta vandenyje negu kiti sintetiniai pluoštai. Dažniausiai formuojamas iš lydalo, po to specialiai apdorojamas. Iš nailono mezgamos kojinės, trikotažas, jis vartojamas audiniams, štapeliniam pluoštui, padangų kordui, tinklams, filtrams, šepečiams, elektros laidų izoliacijai.
Nailonas buvo pirmasis plačiau išgarsėjęs plastikas. Šiandienos pasaulyje gyvenimas be šių medžiagų būtų sunkiai įsivaizduojamas. „Plastikų karštligė“ prasidėjo trečiajame dešimtmetyje. Vokietis H. Staudingeris pirmasis išsiaiškino jų sandarą, jo teorija – tiesa, ilgai deramai neįvertinama ir nepripažįstama – sukėlė daugelio chemikų susidomėjimą. Tarp jų buvo ne vien mokslininkai, bet ir viena iš didžiausių chemijos pramonės kompanijų „Du Pont“. 1929 m. ji padarė tai, kas tuomet tarp verslo žmonių dar buvo gana neįprasta – įkūrė savą fundamentaliųjų tyrimų laboratoriją, kurios vadovu pakvietė jauną, vos 34 metų, bet jau spėjusį pagarsėti savo darbais Harvardo universiteto chemijos daktarą Wallace Carothersą. Apie 1931 m. „Du Pont“ jau galėjo gaminti pirmąją savo mokslininkų sukurtą naują medžiagą – dirbtinę gumą neopreną. Tuo metu JAV politiniai ir prekybiniai ryšiai su Japonija, svarbiausia šilko tiekėja nuolat blogėjo, todėl pramonei šios žaliavos ėmė nuolat trūkti ir ji darėsi vis brangesnė. „Du Pont“ sumanė sukurti galintį šilką pakeisti sintetinį pluoštą. W. Carothers ir jo komanda sugebėjo susidoroti ir su šia užduotimi. 1934 m. jie laboratorijoje ištempė pirmaąias sintetines polimero gijas. Dar po metų kompanija jas užpatentavo kaip „nailoną“. Nailonas buvo pirmąkart pristatytas visuomenei 1939 m. Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje. Jo reklamoje buvo tvirtinama, kad naujoji medžiaga yra gaminama iš anglies, oro ir vandens (plačiąja prasme, čia nebuvo sumeluota, nes ją sudaro anglies, azoto, deguonies ir vandenilio atomai) ir ji yra stipresnė už šilką. Iš tikrųjų, žaliava nailono gamybai buvo gaunama iš naftos.
Nailoninėmis pėdkelnėmis pradeda prekiauti 1940 m. Per pirmuosius metus „Du Pont“ pardavė 64 mln. pėdkelnių. Neilgai trukus naujasis sintetinis pluoštas imtas naudoti gaminant įpakavimo maišus, gitarų stygas, kilimus, dantų šepetėlius bei dirbtinius kailius. Iki 1945 m. diduma pagaminto nailono tekdavo įvairiems kariniams taikymams, todėl moterims tekdavo tausoti savo paskutines nailonines kojines ypatingoms progoms ir valandų valandomis stovėti eilėse prie parduotuvių, kuriose jos pasirodydavo maždaug taip pat dažnai, kaip sovietų laikais bananai Centriniame gastronome.
„Stiprus kaip plienas, plonas kaip voratinklio gija“ – šitaip skambėjo „Du Pont“ nailono reklaminės kompanijos šūkis. Nailonas iš tiesų tapo idealia medžiaga ne tik kojinėms. Jis puikiai tinka palapinėms, parašiutams, oro balionams, švarkams, sijonams, darbo ir sporto drabužiams, filtrams, lynams, neperšaunamoms liemenėms. Niekas nepasiilgsta tik nailoninių marškinių. Kieti, greit pagelstantys ir lengvai priverčiantys prakaituoti jie dingo visiems laikams išstumti iš rinkos žymiai patogesnių marškinių iš poliesterio ar medvilnės.
1964 m. Kanados parlamentas, po ilgų debatų, nusprendė, kad naująją šalies nacionalinę vėliavą puoš raudonas klevo lapas baltame fone. Vėliava simbolizuoja du vandenynus (raudonos juostos) apsupusius valstybę (balta juosta). Klevo lapas simbolizuoja tautos vienybę. Raudona Šv. Jurgio kryžiaus spalva (pasiskolinta iš britiškosios heraldikos) reiškia Jungtinę Karalystę, balta – Prancūzų monarchiją. Ji pakeitė iki tol Kanados naudota Jungtinės Karalystės vėliavą. Debatai parlamente užsitęsė dėl to, jog klevas (Acer saccharum) auga rytinėje Kanados dalyje, o kitoje šalies dalyje nesutinkamas.
1995 m. Europos Sąjungos lyderiai numatomą įvesti bendrą valiutą pakrikštijo euro vardu. Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų vieną pusę kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą. Euro ženklą (€) išrinko Europos Komisija. Finaliniame rinkimų etape buvo pateikti du ženklų variantai. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Taip pat šis ženklas, perbrauktas dvejomis linijomis, simbolizuoja Europą ir euro stabilumą.
1973 m. JAV Psichiatrų asociacija vienbalsiai išbraukė homoseksualumą iš oficialaus psichiatrinių sutrikimų sąrašo DSM –II. Neretai šis sprendimas vadinamas istoriniu ir lyginamas su rasistinių įstatymų panaikinimu. Tiesa, kritikai tvirtina, kad tai tebuvo politinio korektiškumo politikos pergalė prieš medicinos mokslą. Pasirodė net tyrimų, kurie tvirtina, kad Psichiatrų asociacijos nariai patyrė labai stiprų politinį spaudimą. Nepaisant to, kad nuo to laiko praėjo jau daugiau nei keturiasdešimt metų, homoseksualų teisinis statusas išlieka opia politinių diskusijų tema. Taip pat vis dar vyksta ginčas, ar homoseksualumas yra įgimta ar įgyta seksualinė orientacija.
Iš „8diena.lt“ archyvo
Parengė Andrius Navickas
