Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1877 m. gimė architektas Antanas Vivulskis.
Architektas, kurį savu laiko tiek lietuviai, tiek lenkai, gimė Rusijos gilumoje, nes jo tėvas ten mokėsi miškų ūkio mokykloje. Po jos baigimo liko čia dirbti. Į Lietuvą Antanas grįžo su mama, kai mirė tėvas. Būdamas dvidešimties, pradėjo architektūros studijas Vienoje, kurias paskui tęsė Paryžiuje. Čia susipažino su garsiojo poeto Adomo Mickevičiaus sūnumi Vladislovu bei lenkų pianistu ir kompozitoriumi, kuris aktyviai dalyvavo taip pat ir politiniame gyvenime, Ignacu Paderevskiu. Būtent pastarasis turėjo idėją pastatyti didingą paminklą, skirtą Žalgirio mūšio jubiliejui. A. Vivulskis susidomėjo šia idėja ir tai tapo vienu svarbiausiu jo darbu.
Grįžęs į Lietuvą, kuri tuo metu dar buvo Rusijos okupuota, Antanas Vivulskis ėmėsi itin svarbių darbų. Jis suprojektavo koplyčią Šiluvoje. Trijų kryžių architektūrinį ansamblį Vilniuje, taip pat ir Jėzaus širdies bažnyčią, kuri turėjo tapti pirmuoju sakraliniu pastatu Vilniuje, pastatytu iš gelžbetonio.
A. Vivulskis buvo ištikimas patriotas ir drąsiai įsijungė į išsivadavimo nuo bolševikų judėjimą 1918 metais. Patruliuodamas Užupyje jis labai peršalo ir sunkiai susirgo. Deja, plaučių uždegimas nutraukė jo gyvybės siūlą.
Buvo palaidotas nebaigtos statyti Jėzaus Širdies bažnyčios rūsyje. Tačiau kai paaiškėjo, kad bažnyčia taip ir nebus baigta statyti, jo palaikai perlaidoti Rasų kapinėse.
1881 m. gimė Latvijos kariuomenės kūrėjas Janis Baluodis.
Mes, Lietuvoje, nedaug žinome apie žmones, kurie suvaidino įtakingą vaidmenį Latvijos istorijoje, Vienas tokių – Janis Baluodis. Dar būdamas aštuoniolikos, jis įsijungė į Rusijos imperinę kariuomenę, dalyvavo kare su Japonija, taip pat Pirmajame pasauliniame kare. Pateko į vokiečių nelaisvę, bet po karo turėjo galimybę grįžti į Latviją. Čia ne tik įsijungė į naujos valstybės kūrimą, bet tapo vienu iš Latvijos kariuomenės steigėjų. Turėjo didelį autoritetą visuomenėje. Tuo pasinaudojo, kai tapo vienu iš 1934 m. perversmo organizatorių (labai panaši situacija, kaip 1926 m. Lietuvoje). Po perversmo buvo aukščiausius postus užėmusių žmonių patarėjas. 1940 m., kai Latvija buvo okupuota Sovietų Sąjungos, Janis Baluodis buvo suimtas ir įkalintas iki mirties 1956 m.
1953 m. mirė Vydūnas (Vilhelmas Storosta)
Charizmatiškas filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta gimė Mažojoje Lietuvoje, Jonaičiuose, 1868 m. Užaugo gausioje pradžios mokytojo šeimoje. Tėvas labai daug dėmesio skyrė vaikų ugdymui. Todėl Vilhelmas labai anksti išmoko skaityti. Pabaigė Ragainėje įsikūrusią mokytojų seminariją ir išvyko tęsti studijų į įvairius Vokietijos universitetus. Grįžęs į Lietuvą, pritaikė įgytas žinias ir tapo svarbia kultūrinio gyvenimo figūra.
Nors vaikystėje buvo silpnos sveikatos, stiprino imunitetą reguliariais pratimais ir sveiku gyvenimo būdu. Dar jaunystėje tapo vegetaru ir užsiėmė joga, daug sportavo. Veikiausiai dar mokydamasis Vokietijoje jis turėjo progos susipažinti su Rytietiška pasaulėžiūra, Vedomis. Tai paskatino jį derinti Rytų ir Vakarų kultūrinę patirtį. Vilhelmas Storosta sukūrė originalią filosofinę sistemą, kuri daug ką perėmė iš teosofijos.
Parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų. Pasirašinėjo savo darbus slapyvardžiu Vydūnas.
Tačiau net daugiau nei jo darbai aplinkiniams įtaką darė gyvas bendravimas su Vilhelmu. Net ir tie, kurie kritiškai žvelgdavo į jo dėstomas idėjas, pripažino didžiulę jo išmintį ir charizmą.
Buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos, nes turėjo problemų su nacistiniu režimu. 1944 m., po ilgokų ir sudėtingų klajonių Vokietijos keliais, pasiekė Detmoldą, į kurį 1946 m. rugsėjį lietuvių buvo pakviestas ir priglaustas. Čia tvarkė savo rankraščius, apibendrino savo gyvenimą.
