1921 metų birželio 5 d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos, gimė vienas žymiausių savo kartos poetų Vytautas Mačernis. Jo kūryba – tai jauno žmogaus dvasinis manifestas, kupinas jautraus žvilgsnio į supantį pasaulį bei autentiškų vidinių būties paieškų.
Poeto eilėraščiai iš rankų į rankas sklido dar prieškariu, perrašomi iš ateitininkų spaudos, kurioje buvo skelbiami. Ypatingai jauniems žmonėms tiek anuomet, tiek ir dabar, V. Mačernio eilėraščiai kalba atpažįstamu vienišo, elegiško, nerimastingo, romantiško, maksimalistiško, lyriško, į egzistencializmą ir dievoiešką linkusio poeto balsu.
Prie šio poeto legendos prisidėjo ir ankstyva jo žūtis 1944 metais nuo atsitiktinės sviedinio skeveldros. Sovietai, užėmę Žemaičių Kalvariją, neleido poeto palaidoti miestelio kapinėse, todėl jis atgulė gimtojoje Šarnelėje, ant kalnelio netoli sodybos, tartum iki galo likdamas ištikimas tai žemei, vietai, šitiek kartų apdainuotai savo eilėraščiuose.
V. Mačernio skaitytojams Šarnelė yra tapusi neatsiejama jo kūrybos įsikūnijimo teritorija: iš 209 žinomų poeto eilėraščių, 200 yra parašyti būtent čia, paties poeto eilėraščių pabaigoje pažyminti šią vietą bei datą. „Šarnelė“ – tai poeto tikrovė ir vizija vienu metu, tapusi įkvėpimo žeme.
2017 metais rašytoja Aldona Ruseckaitė apie V. Mačernį parašė biografinį romaną „Dūžtančios formos“, kuriame remiamasi poeto sužadėtinės atsiminimais bei paties V. Mačernio laiškais mylimajai.
***
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis, išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas, laisvas ir platus,
Kalbėjo apie didžią, gražią sielą,
Praaugusią lyg aukštas medis girioje visus medžius.
Nes tu sakei: “Per žemę mes praeinam
Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty”.
Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
Aš pažinau karalių tavyje.
Šarnelė, 1942.VII.3
Nuotraukos šaltinis www.maironiomuziejus.lt
