1966 m. rudenį — meno galerijoje susitiko „The Beatles“ lyderis John Lennon ir menininkė Yoko Ono.

Roko istorijoje tėra keletas taip kontraversiškai pagarsėjusių asmenybių kaip Yoko Ono. Daugybė fanų ir kritikų kūrė teorijas apie tai, kaip Yoko Ono veikė John Lennon ir kurstė debatus, kiek ji prisidėjo prie garsiosios grupės iširimo. Nieko keisto, kad jų susitikimas  irgi apipintas dviprasmiškomis teorijomis.

Yoko Ono gimė Japonijoje. Susidomėjo eksperimentiniu menu ir lankė universitetą New York mieste. Kai sutiko John Lennon, ji jau buvo antrą sykį ištekėjusi. Tuo metu – už amerikiečio džiazo muzikanto Anthony Cox, su kuriuo susilaukė dukters Kyoko Chan Cox. Menininkė norėjo stačia galva pasinerti į avangardinį meną, tad didžioji dalis dukros auginimo buvo patikėta jos tuometiniam sutuoktiniui, su kuriuo santykiai vis šalo. Sekdama meno pėdsakais, Yoko Ono šeštajame dešimtmetyje atkeliavo į Londoną.

Tuo metu John Lennon buvo populiariausios muzikinės grupės planetoje narys. Jis buvo vedęs Cynthia Lennon, su kuria susilaukė sūnaus Julian. (Tiek John Lennon sūnus, tiek Yoko Ono duktė gimė tais pačiais 1963 metais.) „The Beatles“ buvo įpusėję savo pačią kūrybingiausią ir vaisingiausią erą.

Oficiali jų pirmojo susitikimo versija, kurią Ono ir Lennon pateikė žurnalistams, buvo tokia:
1966 m. rudenį Yoko Ono lankėsi Londone dėl meno parodos „Nepabaigti paveikslai ir objektai“ (Unfinished Paintings and Objects).  Parodą rengė Indica galerija, kurios  dalininkais buvo John Dunbar (tuometinis Marianne Faithfull vyras), muzikantas Peter Asher („The Beatles“ bičiulis) ir rašytojas Barry Miles (parašęs knygų apie „The Beatles“ ir kitus garsius rokerius). Paul McCartney buvo vienas didžiausių galerijos, kuri atvėrė duris vos prieš metus,  palaikytojų ir rėmėjų.

John Dunbar pakvetė savo draugą John Lennon apsilankyti galerijoje ir pamatyti Yoko Ono darbus dar prieš parodai prasidedant. Menininkas tikėjosi kažko valiūkiško, gaivaus ir labai nusivylė pamatęs tuščią, tylią parodą, kuri nepriminė orgijos, kurios jis tikėjosi. J. Lennon buvo skeptiškas tokioms meno formoms ir pačiai avangardinio meno atstovei, kuri pasitiko jį įteikdama kortelę ant kurios buvo užrašyta „kvėpuok“ (breathe). Jis bijojo, jog bus norima pasinaudoti jo šlove, idant šie kūriniai būtų parduoti.

Bet Yoko Ono tvirtino net nenumaniusi, kas jis toks ir visai nesidomėjusi pop kultūra. Ji pripažino girdėjusi Ringo pavardę per radiją, bet tai buvo viskas, ką ji žinojo apie garsiuosius „The Beatles“. John Lennon susidomėjo keliais meninkės darbais ir detaliai juos apžiūrėjo.

Vis tik daug grupės fanų netiki, kad Yoko Ono iš tiesų nenumanė, kas toks buvo John Lennon prieš jiems susitinkant. Jie mano, kad menininkė puikiai žinojo „The Beatles“ ir jų ryšius su galerija, kurią pasirinko savo parodai, ir tuo pasinaudojo. Taip pat spėliojama, kad John Lennon buvo sutikęs Yoko Ono dar prieš šią naktį.

Paul McCartney teigė sutikęs Yoko Ono metais anksčiau nei įvyko minėta paroda. Ji vykdė vienos knygos projektą kartu su kompozitoriumi John Cage. Barry Miles, vienas iš Indica galerijos dalininkų, teigė tą patį. Jis tvirtino, kad Yoko Ono tikrai žinojo, kas yra „The Beatles“ ir John Lennon. Jie abu tvirtina, kad John Lennon davė Yoko Ono vienos dainos žodžius likus metams iki jų oficialaus pirmojo susitikimo. Pasak jų, galbūt jie nebuvo susitikę gyvai, bet tikrai žinojo apie vienas kitą.

Taip pat grupės The Action“ (kurią prodiusavo „The Beatles“ prodiuseris) dainininkas Reg King tikino, kad kartą Londone jį buvo užkalbinusi Yoko Ono. Jis išoriškai labai priminė John Lennon, todėl manoma, kad menininkė tikėjosi jį sutikti. Ji dainininkui pasakė, jog jis nepaprastai primena John Lennon. Tad kaip ji galėjo apie jį nieko nežinoti?

Nepaisant to, kaip du menininkai iš tikrųjų susipažino, jų romantiniai santykiai prasidėjo ne iš karto. Kelis mėnesiu po parodos uždarymo, jie siuntinėjo vienas kitam atvirukus ir kalbėjosi daugiausiai apie avangardinį meną. John Lennon finansavo kitą Yoko Ono parodą Londone 1967 metais. Vėlesniuose interviu, Yoko Ono pripažino tuo metu jautųsi didelę trauką „The Beatles“  nariui. Praėjus dar keliems mėnesiams, John Lennon tuometinė žmona išvyko ir romanas su paslaptinga avangardine menininke įgavo pagreitį. Abu menininkai buvo neištikimi savo sutuoktiniams ir gana greitai išsituokė.

Jau gerokai vėliau John Lennon teigė spaudai: „Tai buvo akimirka, kai tu sutinki tą moterį, dėl kurios palieki visus savo draugus bare. Tu nebenori nieko kito, tik jos. Dar nebuvau įsisąmoninęs, bet žinojau, kad su ja ateina galas mūsų gaujai. Tai buvo pabaiga man ir vaikinams. Tik nutiko taip, kad tie vaikinai nebuvo tiesiog draugai, o visame pasaulyje žinomos grupės nariai.“

John Lennon ir Yoko Ono ypatingai suartėjo paskutinėmis „The Beatles“  gyvavimo dienomis. Pora susituokė 1969 metais. Netrukus suskilo ir grupė. Daug fanų kaltina būtent Yoko Ono dėl to, kas nutiko. Vėlesniame interviu pati Yoko Ono teigė: „Mes abu sugriovėme savo karjeras būdami kartu. Tuo metu mes dar to nesuvokėme.“

Kartu jie išleido keletą muzikinių albumų, skleidė pacifistines idėjas ir kovojo prieš Vietnamo karą. „The Beatles“ fanų nedžiugino eksperimentinė John Lennon muzika.

John Lennon buvo visomis prasmėmis įsikabinęs į mylimąją. Yoko Ono teigė, jog menininkas norėjo praleisti kiekvieną akimirką su ja, net sekdavo paskui ją, kai ši eidavo į tualetą. Akivaizdu, kad laiko grupei nebebuvo, o John Lennon pykdavo, kai kiti grupės nariai jam priekaištaudavo.

O ir menininkų santuoka nebuvo tobula. Būta ir išsiskyrimų, ir atsiradusių naujų mylimųjų, bet galiausiai jie grįžo vienas pas kitą. Ir netrukus susilaukė sūnaus Sean. Prieš tai Yoko Ono patyrė ne vieną persileidimą, tad sūnus prilygo stebuklui. Jų meilė buvo nepaneigiamai stipri, bet santykiuose netrūko dramos ir neramumų. Vis tik pora išliko labai artima ligi pat John Lennon tragiškos žūties 1980 metais.

Yoko Ono sukonstravo braškių laukus (Strawberry Fields) centriniame New York parke, norėdama pagerbti vyro atminimą. Ji taip pat įkūrė John Lennon muziejų. Menininkė vis dar kuria. Šiuo metu jai 86-eri ir ji gyvena New York mieste JAV.

Parengė Dominyka Navickaitė

Comments are closed.