1989 m. rugsėjo 12 dieną Lenkijos Seimas patvirtino Tadeušo Mazovieckio – pirmojo nekomunistinio premjero „komunistinėje Europoje“ – vyriausybę. Naujasis Vyriausybės vadovas buvo radikaliai kitoks nei jo pirmtakai socialistinėje Lenkijoje. Mazovieckis baigė teisės studijas, dirbo katalikiškoje spaudoje ir buvo katalikiškos opozicijos atstovas politiniame gyvenime.
1980 m. tapo Solidarumo profsąjungos patarėju, o dar po metu buvo paskirtas savaitraščio „Tygodnik Solidarnosc“ vyriausiuoju redaktoriumi. Dalyvavo derybose su komunistinės Lenkijos valdžios atstovais dėl taikaus perėjimo iš socialistinės santvarkos.
1989 m. Seimo rinkimuose buvo išrinktas nuo antikomunistinės platformos ir pasiūlytas jos kandidatu į Ministrus Pirmininkus. Naujajai Vyriausybei teko labai sudėtingas ir nepopuliarus uždavinys – transformuoti ekonominę sistemą. Naujoji ekonominė reforma gavo „Šoko terapijos“ pavadinimą. Rengiant reformą konsultavo JAV ir Tarptautinis valiutos fondas. Jos metu radikaliai sumažinta infliacija, pradėtas balansuoti biudžetas, visose ekonomikos sferoje pradėti taikyti rinkos mechanizmai. Kaip ir vėliau kituose pokomunistiniuose kraštuose, radikalūs reformatoriai už tai, ką įgyvendino, turėjo sumokėti savo populiarumu. Tad nenuostabu, kad iš vieno populiariausių politikų, jis tapo vienu iš nekenčiamiausių. Jis dar dalyvavo 1990 m. Prezidento rinkimuose, bet užėmė tik trečią vietą.
1991 m. sausio 4 d. T. Mazoveckio vyriausybė atsistatydino.
