1773 m. Bostono buvo įvykdytas sabotažas prieš Didžiosios Britanijos valdžią, kuris į istoriją įėjo kaip Bostono arbatėlė. XVIII a. 7 deš. didėjo nesutarimai tarp Š. Amerikos kolonijų ir metropolijos. Viena nesutarimų priežastis buvo mėginimai be kolonistų sutikimo įvedinėti mokesčius arba suteikti muito lengvatų. 1773 m. buvo priimtas „arbatos įstatymas“, suteikęs Ost Indijos bendrovei teise, be muitų įvežti į Š. Ameriką arbatą. 1773 m. gruodį grupė Bostono gyventojų, organizacijos „Laisvės sūnūs“ narių, persirengę indėnais, įsigavo į uoste stovėjusius anglų laivus ir išmetė į jūrą maišus su arbata. Britanijos valdžia griebėsi represijų. Šie susirėmimai davė pradžią kolonistų kovai prieš metropoliją. Bostono arbatėlė paprastai vadinama simboline JAV Nepriklausomybės karo pradžia.
1775 m. gimė Jane Austin – anglų rašytoja, romanistė, kuri į literatūros istoriją įėjo kaip moterų personažų kūrimo meistrė. Vienas žymiausių jos kūrinių, ne kartą ekranizuotas – „Puikybė ir prietarai“. Nors Austin rašė romantizmo epochoje, ji nebuvo tipiška romantikė. Jos kūryboje nemažai ironijos, realizmo elementų. Anglijoje ji iki šiol vadinama pirmąja literatūros ponia, jos kūriniai yra privalomi mokiniams. Galima teigti, kad iki šiol Jane Austin išlieka populiariausia romaniste Didžiojoje Britanijoje.
1917 m. gimė Arthur Charles Clarke, prie kurio pavardės paprastai dar pridedamas garbingas titulas „Seras“. Jis gimė nedideliame Anglijos miestelyje. Baigęs mokyklą neturėjo lėšų tęsti mokslų, todėl kurį laiką dirbo auditoriumi. Pasaulinio karo metų tarnavo Karališkajame oro laivyne. Jau karo tarnybos metu prisidėjo prie radarų veiklos tobulinimo, o po karo su pagyrimu baigė fizikos ir matematikos studijas. Clarke išgarsėjo ne tik kaip mokslininkas, futuristas, bet ir vienas populiariausių mokslinės fantastikos kūrėjų. Labiausiai ji išpopuliarino knyga „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick.
1994 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1998 m. Jungtinėje Karalystėje suteiktas riterio vardas ir galėjo naudoti titulas „Seras“.
Beje, 1956 m. Clarke, kartu su bičiuliu, pervažiavo į Šri Lanką, kur įsikūrė kaimelyje Unawatuna. Jis čia įsikūrė ir gyveno iki pat mirties. Jį labai domino povandeninio pasaulio tyrimai, tuo pat metu jis rašė knygas, skelbė ateities prognozes. Mirė Šri Lankoje, sulaukęs garbaus amžiaus ir buvo palaidotas pagal vietos papročius.
2009 m. mirė rusų ekonomistas, politikas Jegoras Gaidaras. Jis buvo radikalios ekonomikos reformos, pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, strategas. Paradoksalu, bet po jos buvo labiau gerbiamas užsienyje, nei savo gimtojoje valstybėje, kur daugeliui tapo užgriuvusių ekonominių sunkumų simboliu.
Jis gimė 1956 m. Tėvas buvo laikraščio „Pravda“ (Tiesa) užsienio ir karinis korespondentas. Tai buvo įtakingos pareigos, leidžiančios priklausyti nomenklatūrai. Jegoras su pagyrimu baigė Maskvos universiteto ekonomikos fakultetą, čia apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Kurį laiką, kaip ir tėvas, dirbo „Pravdoje“, o nuo 1989 m. dalyvavo rengiant TSRS ekonomikos gaivinimo planus. 1990–1991 m. Ekonominės politikos instituto steigėjas ir direktorius. Jegoras Gaidaras dalyvavo Belovežo girios pasitarime, kuriame buvo panaikinta SSSR. Vėliau tapo pirmuoju Rusijos ekonomikos ir finansų ministru, pusę metų ėjo Rusijos premjero pareigas. 1993 m. birželio mėn. subūrė priešrinkiminį bloką „Rusijos pasirinkimas“ (Выбор России), kuris rinkimuose gavo 15 % balsų, 1994 m. sausio mėn. išrinktas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatu. 1994 m. rinkimų sąrašo pagrindu įsteigė partiją „Rusijos demokratinis pasirinkimas“, tačiau partija 1995 m. rinkimuose neperžengė 5 % barjero. 1999–2003 m. vėl išrinktas Valstybės Dūmos deputatu. Vėliau dirbo Pereinamojo laikotarpio ekonomikos institute.
Mirė būdamas penkiasdešimt trijų metų, staiga, po ilgos darbo dienos ir dalykinių susitikimų. Jį pakirto širdies smūgis.
Iš „8diena.lt“ archyvo
