Paskutinysis „Santaros“ vadas Jurgis Reisgys

2005 m. kovo 30 d. Gryneikre, Australijoje, mirė Jurgis Reisgys, mokytojas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, skulptorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas.

Jurgis Reisgys gimė 1914 m. gegužės 11 d. Jurgiuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) stambaus ūkininko, visuomenės veikėjo Martyno ir Anos (g. Dėckytės) Reisgių šeimoje, buvo vyriausias iš šešių vaikų. Pradžios mokyklą 1921–1928 m. lankė Stučiuose, 1928–1931 m. mokėsi Klaipėdos spartesniojoje gimnazijoje, 1932–1935 m. studijavo Tauragės mokytojų seminarijoje.

Dar mokydamasis gimnazijoje, Jurgis Reisgys įsitraukė į Klaipėdoje 1929 m. mokytojo Adomo Brako įsteigtos lietuvių moksleivių draugijos „Aušra“ veiklą, buvo Doviluose veikusios jaunimo draugijos „Liepa“ valdybos narys. Baigęs Tauragės mokytojų seminariją, 1935–1936 m. Jurgis Reisgys mokytojavo Kalėnuose, Šakiniuose, Kretingalėje ir Dirvupiuose, 1936–1939 m. – Pedagoginio instituto pavyzdinėje mokykloje Klaipėdoje. Bendradarbiavo spaudoje, rinko tautosaką, jo užrašyti pasakojimai įtraukti į studijų draugo, Vilkyškių mokytojo Frico Tumoso ir Lauksargių mokytojo Jono Bickos 1938 m. sudarytą knygą „50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų“ (pavadinta „Gražiausieji Mažosios Lietuvos padavimai“, knyga pakartotinai išleista 1999 ir 2011 m.). Nuo 1936 m. Jurgis Reisgys buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos, o 1937–1939 m. ir „Santaros“ centro valdybos narys. 1938–1939 m. buvo „Santaros“ vadas, paskutinysis šios nuo 1912 m. veikusios Mažosios Lietuvos jaunimo draugijų sąjungos vadovas.

1939 m. kovo 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Jurgis Reisgys kartu su iš Klaipėdos perkeltu Pedagoginiu institutu persikraustė į Panevėžį, vėliau mokytojavo atgautajame Vilniuje. 1940 m. sukūrė šeimą su mokytoja Bronislava Tumėnaite. Dėl dažnai keičiamos gyvenamosios vietos per pirmąją sovietų okupaciją pavyko išvengti tremties.

1941–1944 m. Jurgis Reisgys mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1943 m. susilaukė dukters Gražinos. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, šeima kurį laiką buvo apsistojusi gimtojoje Jurgio Reisgio sodyboje Jurgiuose, bet jau 1944 m. spalio 10 d. turėjo skubiai trauktis tolyn į Vokietiją, prisiglaudė Bavarijoje. Iki karo pabaigos likus vos šešioms savaitėms, Bronislava Reisgienė žuvo per amerikiečių aviacijos antskrydį. Našlys Jurgis Reisgys kurį laiką dirbo stiklo fabrike, mokytojavo Eichštato (Rebdorfo) karo pabėgėlių stovyklos mokykloje. Vedė mokytoją Teresę Daukaitę. 1947 m. šeima susilaukė sūnaus Rimanto.

Nuo 1946 m. Jurgis Reisgys trejus metus studijavo geografiją ir geologiją Erlangeno universitete. 1949 m. rugsėjį su šeima persikėlė į Australiją, kur 1947 m. jau buvo atvykęs brolis Anskis Reisgys (1921–2018). Tais pačiais metais šeima susilaukė dukters Jūratės. Iš pradžių įsikūrė Sidnėjaus priemiestyje Benkstaune, kur Jurgis Reisgys dirbo geležinkelio bendrovėje. Pasibaigus privalomai dvejų metų darbo sutarčiai, Reisgiai pasistatė nuosavus namus Gryneikre (Greenacre), netoli Sidnėjaus, aktyviai įsitraukė į Lietuvių bendruomenės veiklą. Jurgis ir Teresė Reisgiai įkūrė lietuvišką savaitgalio pradinę mokyklą, mokytojavo, vadovavo skautų organizacijai, bendradarbiavo savaitraštyje „Mūsų pastogė“. 1951 m. kovo 20 d. Jurgis Reisgys su bendraminčiais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją Australijoje, buvo jos organizacinio komiteto narys, kaupė Mažosios Lietuvos archyvinę medžiagą.

Dar studijuodamas Tauragės mokytojų seminarijoje, Jurgis Reisgys susidomėjo skulptūra, kurią dėstė dailės mokytojas Robertas Antinis. Nuo 1971 m. Jurgis Reisgys studijavo keramiką ir skulptūrą Paramatos technikos kolegijoje. Išėjęs į pensiją iš geležinkelio bendrovės, nuo 1979 m. studijas tęsė Rokso skulptūros centre, tapo Sidnėjaus skulptorių draugijos nariu, bendradarbiavo jos leidinyje „Sculptors’ Bulletin“. Kūryboje susitelkė į medžio skulptūras.

1985 m. rugsėjo 1 d. Čikagoje įsteigtam Mažosios Lietuvos fondui ėmus brandinti Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidybos mintį, Jurgis Reisgys aktyviai susirašinėjo su enciklopedijos rengėjais JAV, Kanadoje ir Lietuvoje, stengėsi Australijoje sukauptą istorinės medžiagos archyvą perduoti Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos mokslo institucijoms, parašė prisiminimų apie tėvą Martyną Reisgį, Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėją. 1995 m. su sūnum Rimantu apsilankė gimtinėje.

Baigdamas devyniasdešimt pirmuosius gyvenimo metus, Jurgis Reisgys mirė Gryneikre, netoli Naujojo Pietų Velso valstijos sostinės Sidnėjaus. Vykdant velionio bei anksčiau mirusios žmonos Teresės Reisgienės (1918–1993) paskutiniąją valią, palaikai perkelti į Lietuvą. Kilus diskusijoms, kuriose Klaipėdos krašto kapinėse geriausiai tiktų palaidoti iškiliuosius mūsų išeivijos atstovus, palaikai galiausiai atgulė Teresės Reisgienės tėviškės Duokiškio (Rokiškio r.) kapinėse šalia Šv. Onos katalikų bažnyčios.

2009 m. balandžio 2 d. Klaipėdos universiteto miestelyje buvo iškilmingai atidengta Reisgių giminei atminti skirta skulptūrinė kompozicija „Banga“, iš plieno, juodojo metalo ir granito sukurta Jurgio Reisgio vaikaičio, architekto Ginto Reisgio ir klaipėdiečio skulptoriaus Vytauto Karčiausko. Ant granitinės plokštės iškalti žodžiai „Mūsų jėgos, mūsų žinios laisvai Lietuvai Tėvynei“. Atidengimo data pasirinkta neatsitiktinai – būtent tą dieną 1942 m. Mauthauseno koncentracijos stovykloje Austrijoje žuvo Martynas Reisgys, buvęs Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas. Gimtinėje po karo pasilikusi jo našlė Ana Reisgienė su trimis jauniausiais vaikais Ieva, Martynu ir Jonu 1948 m. gegužę buvo ištremta į Sibirą – Balturiną, Kažemskio r., Krasnojarsko srityje, ten ir mirė 1958 m. rugpjūčio 15 d. Negavę leidimo į Lietuvą iš tremties sugrįžti vaikai, 1960 m. išvyko į Vokietiją. Iš Martyno ir Anos Reisgių šešių vaikų Lietuvoje liko vienintelė Anelė Dugnienė (1916–2002), po karo su savo šeima gyvenusi Priekulėje. Sovietmečiu sunaikintos Reisgių sodybos Jurgiuose vietą šeimos rūpesčiu dar 1986 m. gruodžio 28 d. įamžino tautodailininko Vytauto Majoro sukurtas stogastulpis su įrašu: „Šišion yr gyvenęs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Martynas Reisgys, 1886–1942“.

Jurgio Reisgio sukauptas archyvas, jo ir šeimos rūpesčiu perduotas Lietuvai, saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Klaipėdos universiteto bibliotekose.

Pagrindinėje nuotraukoje Reisgių giminei atminti skirta skulptūrinė kompozicija „Banga“ Klaipėdos universiteto miestelyje