1990 metų balandžio 3 d., t. y. praėjus vos 24 dienoms nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tuometinis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo sveikinimo telegramą nuo Tibeto politinio bei dvasinio lyderio, vos prieš metus už nesmurtinės kovos propagavimą, taikingą filosofiją bei atjautos skatinimą pasaulyje Nobelio Taikos premija apdovanoto Dalai Lamos XIV.

Dalai Lamos telegrama 1990 balandžio 3 d.

Šioje trumpoje telegramoje Dalai Lama rašė: „Su dideliu susidomėjimu stebėjau Lietuvoje vykstančius pasikeitimus. Labai žaviuosi Jūsų tautos drąsa ir apsisprendimu. Ypač žaviuosi, kad kovodami už savo tautos teises ėjote nesmurtinio pasipriešinimo keliu. Aš visuomet tikėjau, kad prievarta neatneš ilgalaikių problemos sprendimų. Gali atrodyti, kad prievarta laikinai išsprendžia problemą, tačiau daugeliu atvejų tik ją padidina. Raginu Jus ir toliau nenukrypti nuo neprievartinio kovos kelio.“

Pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio, Dalai Lama – tolimas mūsų bičiulis, kurio anuomet dar nepažinojome betarpiškai, savo telegrama išreiškė paramą mūsų laisvei.

„Pasaulio didieji savo sostinėse anuomet pareikšdavo savo nuomonę ir pasveikindavo Lietuvą sakydami, kad mūsų šalis turi tokią teisę, svarbu, kad nebūtų smurto. Tačiau nė vienas valstybės vadovas nesikreipė asmeniškai. Išskyrus – Jo Šventenybę Dalai Lamą. Nors jis ir yra iš tolimos šalies, tačiau kažkokiu nepaprastu būdu tiek jis pats, tiek ir jo kenčianti šalis, yra mums artima, mes juos suprantame, kaip ir jie mus.“

Ši telegrama tapo pirmuoju žingsniu, kuris suartino geografiškai taip tolimas, tačiau istoriškai ir dvasiškai artimas šalis – Lietuvą ir Tibetą. Kartu ji simboliškai sugrąžino mus į pasaulio žemėlapius, mat vos po pusantrų metų nuo šios telegramos atsiuntimo, 1991-ųjų rugsėjį Dalai Lama jau atvyko pirmojo vizito į mūsų šalį. Paskui jį, kaip įprasta iki šiol, atkeliavo ir nemažai užsienio šalių žurnalistų, kuriems tai buvo proga pasauliui plačiau papasakoti apie Lietuvą bei kitas Baltijos šalis išsiveržusias į laisvę.

Tuomet šis paprastas budistų vienuolis, užsispyrėliškas atjautos politikos bei moralės propaguotojas, išreiškė nepaprastą susižavėjimą lietuvių tauta, nesmurtiniu būdu iškovojusia laisvę, ir tai jam tapo ženklu, jog jo paties pasirinktas kelias kovojant už Tibeto išsaugojimą yra teisingas.

Netrukus po šio vizito Lietuvos Seime buvo įsteigta Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, kurią sudarė 32 nariai, raginę Kinijos Liaudies Respubliką nutraukti visokeriopą Tibeto naikinimą. O rašytoja Jurga Ivanauskaitė drauge su kitais Lietuvos intelektualais įsteigė neformalią Tibeto rėmimo grupę, kuri aktyviai veikia iki šių dienų, visuomenei primindama Tibeto klausimą.

Comments are closed.