„Man svarbiausia buvo, kad Bažnyčia nebūtų vien kulto vieta, bet būtų gyva bendruomenė. O tai padaryti buvo labai sunku: žmonės buvo atskirti, izoliuoti vienas nuo kito, kiekvienas su savo istorija, kentėjimais, vargais ar išdavystėmis… Tačiau jie visi ir sudaro Bažnyčią – visi pakrikštyti ir tikintys žmonės. Taikliai pasakė popiežius Jonas Paulius II, kai 1993 metais lankėsi Lietuvoje: „Kunigas turi būti susitaikymo ir atleidimo ženklu…“ Šitaip apie savo patirtį bei didžiausią uždavinį Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasakoja čia 1992 metais arkivyskupu metropolitu paskirtas Audrys Juozas Bačkis.
Daugiau nei pusšimtį metų praleidęs toli nuo gimtinės, tarnavęs bažnytinėje diplomatijos tarnyboje Prancūzijoje, Italijoje, Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje, Olandijoje, į Lietuvą jis sugrįžo turėdamas šiuolaikiškos, II-ojo Vatikano susirinkimo dvasioje gyvuojančios Bažnyčios gyvenimo pamokas. Tuo tarpu Lietuvoje situacija buvo kardinaliai kitokia: Bažnyčia, kaip ir visa visuomenė, turėjo žengti pirmuosius žingsnius demokratijos, laisvės, pasirinkimų ir naujų iššūkių kelyje.
Apie pirmuosius savo įspūdžius ir patirtis Lietuvoje, svarbiausius darbus, Bažnyčios atkūrimo vizijas, bendruomenės bei solidarumo pamokas – pokalbis su kardinolu emeritu A. J. Bačkiu.
Parengė kun. Kęstutis Dvareckas, Gediminas Kajėnas, Evgenia Levin
