1885 m. gruodžio 6 d. Miltikiuose (Jaunaucės vls., Tukumo aps.) gimė Vilhelmas Žanas Burkevičius, pedagogas, teisininkas, spaudos bendradarbis, bibliofilas, evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovas.
Vilhelmas Žanas Burkevičius (Vilhelms Žanis Burkevičs, Burkewitz) augo Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Gimimo vieta kartais nurodoma Rengė (vok. Ringen). Vaikystėje gyveno mamos tėviškėje Kurmaičiuose, netoli Mažeikių, kur tėvas Jonas Burkevičius turėjo kalvę. 1893–1898 m. lankė Mažeikių parapinę mokyklą.
1905 m. baigęs Liepojos progimnaziją, Vilhelmas Žanas Burkevičius mokytojų kursuose 1906 m. įgijo pradžios, o 1911 m. ir vidurinės mokyklos mokytojo cenzą. 1905–1906 m. protarpiais „daraktoriavo“ Tirkšlių valsčiuje. Nuo 1907 m. mokytojavo Šiaulių ir Raseinių apskričių pradžios mokyklose, nuo 1911 m. dirbo Girkalnio pagrindinės mokyklos antruoju mokytoju.
1913 m. Liepojoje eksternu išlaikęs gimnazijos kurso egzaminus, Vilhelmas Žanas Burkevičius įstojo į Sankt Peterburgo universiteto teisių fakultetą, kurį baigė 1917 m. Į Lietuvą grįžo 1918 m., nuo 1918 m. gruodžio 10 d. buvo pirmasis Vilniaus apskrities taikos teisėjas, 1919 m. mokytojavo Vilniaus Onos Mašiotienės mergaičių gimnazijoje, vėliau dirbo teisėju ir tardytoju Rokiškyje, Ukmergėje, 1919–1920 m. Lietuvos vyriausybės įpareigotas vedė derybas su Rusija dėl apsikeitimo belaisviais ir politiniais kaliniais, priklausė Lietuvos Raudonojo kryžiaus specialiajai misijai.
1920–1921 m. Vilhelmas Žanas Burkevičius tarnavo Teisingumo ministerijoje, nuo 1920 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 13 d. buvo Vilniaus miesto ir apskrities taikos teisėjas, 1921–1924 m. Kauno apygardos teismo narys, nuo 1924 m. – advokatas, nuo 1926 m. iki 1944 m., su pertraukomis, – notaras. 1931–1932 m. dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje. Nuo 1937 m. tvarkė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos teismines bylas.
Vilhelmas Žanas Burkevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, priklausė Kaune 1930 m. įsteigtai elitinei bibliofilų „XXVII Knygų mėgėjų draugijai“, turėjo sukaupęs turtingą asmeninę biblioteką. Išleido teisės bei istorijos temoms skirtų knygų: „Kauno notariato archyvas“ (1928 m.), „Globa ir jos organai civilinėje srityje“ (1932 m.), „Lietuvos mokykla prieš Didįjį karą“ (1938 m.), „Iš mūsų kovų dėl Lietuvos mokyklų, 1863–1915“ (1939 m.). Bendradarbiavo „Teisėje“, „Karo archyve“, „Lietuvos praeityje“ ir kituose leidiniuose.
Sovietų valdžiai uždraudus dirbti teisininku, 1944–1947 m. Vilhelmas Žanas Burkevičius dirbo Kauno viešosios bibliotekos rankraštyne. Išėjęs į pensiją, tarnavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos juriskonsultu.
1952 m. rugpjūčio 9 d. Tauragėje Vilhelmas Žanas Burkevičius buvo įšventintas kunigu, tapo laikinosios Konsistorijos vicepirmininku, 1953–1955 m. aptarnavo Alkiškių evangelikų liuteronų parapiją. 1954 m. sausio 29 d. mirus LELB Konsistorijos pirmininkui, kunigui diakonui Ansui Baltriui (1884–1954), vicepirmininkas Vilhelmas Žanas Burkevičius perėmė pirmininko pareigas, o taip pat kurį laiką aptarnavo Kretingos evangelikų liuteronų parapiją.
Sovietų okupuotoje Lietuvoje valdžia su savo tarnybomis ne tik visaip varžė bažnyčios gyvenimą, bet ir siekė įsiskverbti į bažnytines institucijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskelbtais duomenimis bendradarbiauti su KGB, nežinia kokiais grasinimais ar pažadais, buvęs užverbuotas ir kunigas Vilhelmas Žanas Burkevičius, agentūrinė byla užvesta 1954 m.
1955 m. gegužės 22 d. Kretingoje sušauktas pirmasis po karo visuotinis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sinodas patvirtino naują kunigų Vilhelmo Žano Burkevičiaus bei Jono Viktoro Kalvano to meto Latvijos ir Estijos evangelikų liuteronų bažnyčių pavyzdžiu parengtą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statutą bei „kulto tarnautojams vadovautis nuostatus“. Sinodas trejų metų kadencijai išrinko naują Konsistoriją, kurios pirmininku tapo Vilhelmas Žanas Burkevičius. Dalis bažnyčios narių, ypač raginusieji su valdžia palaikyti tik pačius būtiniausius santykius, šio Sinodo nutarimų nelaikė teisėtais ir, kaltindami Vilhelmą Žaną Burkevičių savivale bei pernelyg didelių galių sutelkimu Konsistorijos ir jos pirmininko rankose, reikalavo šaukti naują Sinodą bei rengti naujus Konsistorijos rinkimus. Atskiroms parapijoms nepripažįstant naujosios Konsistorijos, šie vidaus nesutarimai tęsėsi daugelį metų…
Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, Konsistorija tęsė savo veiklą. Naujojo Konsistorijos pirmininko, kunigo senjoro Vilhelmo Žano Burkevičiaus iniciatyva buvo imta iš naujo komplektuoti Konsistorijos biblioteką. 1956 m. išleistas pirmasis po karo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios periodinis leidinys – „Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius“, su pertraukomis kartą per metus ėjęs iki 1992 m. Kunigas senjoras Vilhelmas Žanas Burkevičius redagavo aštuonias kalendoriaus laidas: 1956–1960 ir 1968–1970 m. 1957 m. buvo išleistas naujas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios giesmynas „Maldų ir giesmių knygelė“.
1965 m. gruodžio 5 d. (II Advento sekmadienį), švenčiant Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo senjoro Vilhelmo Žano Burkevičiaus 80-ies metų jubiliejų, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtos pirmos ekumeninės pamaldos Lietuvoje, kuriose dalyvavo didžiausiųjų krikščioniškų tradicijų bažnyčių aukšti ir aukščiausieji atstovai. Drauge su sukaktuvininku bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkais šventės pamaldų liturgijai vadovavo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas senjoras Povilas Jašinskas (1889–1982), Romos katalikų bažnyčios atstovas, prelatas Rapolas Kuodis, rusų ortodoksų bažnyčios atstovas, protojerėjus Joann Semionov, o taip pat Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupas dr. Gustavs Tūrs (1890–1973) ir Estijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupas dr. Jaan Kiivit (1906–1971), atvykę su savo bažnyčių delegacijomis.
1968 m. birželio 18 d. Lietuvos (TSR) evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip ir kiek anksčiau Estijos ir Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios, buvo priimta į Pasaulio Liuteronų Sąjungą. Verta pažymėti, kad išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia, anuomet vadinta Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia tremtyje, drauge su nuo sovietų okupacijos į Vakarus pasitraukusių latvių ir estų ev. liuteronų bažnyčiomis, Pasaulio Liuteronų Sąjungos nare buvo nuo pat šios Sąjungos įkūrimo 1947 m.
Antrasis visuotinis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sinodas buvo sušauktas tik 1970 m. rugpjūčio 23 d. Tauragėje. Jame Vilhelmas Žanas Burkevičius dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos pasitraukė iš pareigų, jam suteiktas Garbės senjoro titulas. Naujuoju LELB Konsistorijos pirmininku bei kunigu senjoru buvo išrinktas ilgametis Vilhelmo Žano Burkevičiaus pavaduotojas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995).
Paskutiniaisiais gyvenimo metais kunigui emeritui Vilhelmui Žanui Burkevičiui dar teko Kaune bylinėtis su kaimynais dėl kambarių name, kuriame jis su savo biblioteka gyvenęs nuo 1941 m.
Eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Garbės senjoras Vilhelmas Žanas Burkevičius mirė Kaune 1971 m. kovo 8 d. Palaidotas Mažeikių evangelikų liuteronų kapinėse.
Pagrindinėje nuotraukoje „XXVII Knygos mėgėjų draugijos“ penki nariai Birštone, 1937 06 27. Iš kairės: advokatas Vilhelmas Ž. Burkevičius, Kazys Bizauskas, advokatas Viktoras Cimkauskas, pulkininkas Vytautas Steponaitis, Paulius Galaunė.
