1932 m. gruodžio 17 d. Kaune oficialiai įregistruota Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, o po maždaug dviejų savaičių – 1933 sausio 15 d. Kauno Žemės ūkio rūmų salėje įvyko steigiamasis sąjungos suvažiavimas. Jame dalyvavo apie 70-80 žmonių. Sąjungos iniciatoriais tapo fotografai Petras Babickas, Kazys Laucius, Marijus Audėjus, Juozas Valentukonis, Adomas Varnas. Pirmuoju Sąjungos valdybos pirmininku išrinktas Steponas Kolupaila
Tai buvo viena iš pirmųjų fotografų organizacijų, numačiusi plačią veiklos programą: telkti visus Lietuvos fotomėgėjus ir jiems pritariančius, tobulinti mūsų fotografiją meniniu, moksliniu ir praktiniu požiūriu, propaguoti Lietuvos fotografiją užsienyje.
Šioje veikloje taip pat aktyviai dalyvavo fotografai Vytautas Augustinas, Gerardas Bagdonavičius, Balys Buračas, A. Giedraitis, Ignas Končius, Jokūbas Skrinska ir kt.
1933–1934 m. Sąjunga leido žurnalą „Foto mėgėjas“, 1937–1938 m. – tarptautinio žurnalo „Galerija“ lietuvišką laidą (pasirodė 10 nr.). Taip pat išleistas ir pirmasis praktinis fotografijos vadovėlis – Kazio Lauciaus „Fotografuoti gali kiekvienas“.
Palaipsniui įsibėgėjo ir parodinė veikla: buvo surengtos penkios parodos Kaune ir Vilniuje, visoms joms išleisti ir katalogai. Sąjungos nariai fotografai pradėjo dalyvauti ir užsienyje rengiamuose fotografijos konkursuose bei salonuose. Vienas ryškiausių to meto pasiekimų – fotografų aukso medaliai, 1937 m. pelnyti tarptautinėje Paryžiaus parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Čia buvo įvertinti fotografai Augustinas, Buračas, Gavėnas, Kolupaila, Milaševičius, Naruševičius, Babickas, Orentas ir Skrinskas.
1936 m. Lietuvos fotomėgėjų sąjunga pervadinta į Lietuvos fotomėgėjų draugiją.
1936 m. organizacijai priklausė 52 nariai, 1938 m. – 120, 1939 m. – 134.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Lietuvos fotomėgėjų draugija buvo uždaryta, dalis fotografų ilgainiui emigravo į Vakarus.
Organizuota fotografų veikla atgimė tik 1969 m. įkūrus Lietuvos fotografijos meno draugiją.
