Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
Simboliška, kad būsimas vyskupas gimė (1926 m. balandžio 5-ąją) tepraėjus dienai, kai buvo įsteigta vyskupija, kuriai jis vėliau ilgus metus vadovavo. Antanu pakrikštytas berniukas gimė Šačių parapijoje, Geidučių kaime (Skuodo raj.). Jo tėvai buvo darbštūs ūkininkai, o šeimoje iš viso augo šeši vaikai.
Tėvai pasistengė, kad Antanas įgytų išsilavinimą. Tiesa, pradžioje teko iki mokyklos pėsčiomis keliauti tris kilometrus. Vėliau mokėsi Mosėdyje, o gimnaziją baigė Skuode. Kaip pasakodavo pats vyskupas Antanas Vaičius, jis rinkosi iš dviejų profesijų – karininko arba kunigo. Kadangi tuo metu Lietuva jau buvo okupuota ir tapti Lietuvos karininku nebuvo galimybės, pasirinko kunigo profesiją. Jam didelę įtaką vaikystėje buvo padaręs Telšių vyskupas J. Staugaitis.
1943 m. Antanas Vaičius išvyko studijuoti Telšių kunigų seminarijon. Deja, 1946 m. sovietų valdžia uždarė šią seminariją. Teko persikelti į Kauną. Nepaisant to, kad buvo prasidėjęs didžiulis spaudimas prieš seminaristus, Antanas Vaičius sėkmingai pabaigė seminariją ir vyskupo Paltaroko 1950 m. buvo įšventintas į kunigus.
Pirmoji jaunojo kunigo parapija buvo Plungė. Paskui teko keletą metų darbuotis Klaipėdoje. Iš vikaro „išaugo“ į klebonus. Vadovavo Žygaičių, Salantų, Telšių parapijoms. 1965–1973 m. buvo Akmenės klebonu ir Viekšnių dekanato vicedekanu.
Vėliau buvo paskirtas Telšių Katedros klebonu ir Telšių vyskupijos kurijos kancleriu.
1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru-valdytoju. 1982 m. liepos 5 d. šv. popiežiaus Jono Pauliaus II nominuotas tituliniu Sulekto vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštaliniu administratoriumi. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyskupo Liudviko Pavilionio, asistuojant vyskupams Julijonui Steponavičiui, Vincentui Sladkevičiui ir Romualdui Krikščiūnui, 1982 m. liepos 25 d. konsekruotas vyskupu. Nuo 1989 m. – Telšių vyskupas ordinaras.
Sovietmečiu vyskupas A. Vaičius su okupacine valdžia kovojo gudrumu. Formaliai jis buvo lojalus vyskupas. Pasakojama, kad nes TSKP CK pirmojo sekretoriaus portretą būdavo pasikabinęs, tačiau realiai stengėsi apginti kiekvieną tikintį, tiek pasaulietį, tiek kunigą. Reguliariai rengdavo pas save kunigų „arbatėles“, per kurias surinkdavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai daug informacijos, tačiau niekada neišsidavė, kad kaip nors palaiko disidentus. Dar svarbiau buvo tai, jog vyskupas Antanas garsėjo tuo, kad bet kuris jo vyskupijos dvasininkas galėjo į jį kreiptis bet kuriuo paros metu. Jis buvo tikras tėvas visiems savo vyskupijos dvasininkams. Taip pat Antaną Vaičių mylėjo ir paprasti tikintieji. Jis buvo žmonių vyskupas. Ganytojas, kuris kvepėjo savo avelių kvapu“.
2001 metais vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal bažnytinės teisės nuostatus, įteikė Popiežiui atsistatydinimo raštą. Tuometinis Popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė laikinai valdyti Telšių vyskupiją, kol bus paskirtas naujas vyskupas. 2002 metų sausio mėn. 5 d. popiežius Jonas Paulius paskyrė naują Telšių vyskupą – dr. Joną Borutą SJ, ir vyskupas Antanas Vaičius išėjo į užtarnautą poilsį, tapo Telšių vyskupu emeritu, tačiau gyvai besidominčiu Lietuvos religiniu, kultūriniu ir visuomeniniu gyvenimu.
Vyskupas mirė 2008 m. Telšiuose. Ramiai iškeliavo pas Dangiškąjį Tėvą.
