1915 m. balandžio 22 d. buvo tragiška žmonijos istorijoje – pirmą kartą į aktyvią apyvartą paleistas cheminis ginklas (mirtinos chloro dujos). Eksperimentiškai jos buvo naudotos ir ankstesniuose mūšiuose, tačiau būtent Ipre, Belgijoje, vokiečiai pirmą kartą dujas paskleidė, kaip vieną svarbiausių ginklų.
Vokietijos kariuomenė panaudojo 168 tonas chloro. Ataka prasidėjo penktą valandą po pietų, kai papūtė silpnas rytų vėjas. Geltonai-žali debesys nuplaukė prie priešininko pozicijų. Beje, vokiečių pėstininkai taip pat nukentėjo nuo dujų ir dėl to negalėjo pasinaudoti priešininkų panika. Antantė iš karto paskelbė, kad Vokietija pažeidė tarptautinės teisės principus, tačiau Vokietija atsakė, kad konvencija draudžia tik cheminius sprogmenis, bet ne dujas.
Nuo chloro nukentėjo penkiolika tūkstačių žmonių, iš kurių penki tūkstančiai mirė. Anglų ir prancūzų pajėgas pavyko atskirti ir buvo puiki proga atakuoti, tačiau ja nebuvo pasinaudota.
Antantės kariuomenė pradžioje nuo cheminio ginklo bandė gintis tvarsčiais ant veido, tačiau netrukus pradėjo masiškai naudoti dujokaukes, kurios buvo kur kas efektyvesnės.
