1758 m. balandžio 28 d. škotų kilmės plantatoriaus šeimoje šiaurės rytų Virdžinijoje gimė James Monroe, teisininkas, penktasis JAV prezidentas. Savanoriu prisijungė prie Kontinentinės armijos, kuri kovojo prieš Jungtinės Karlaystės dalinius JAV Nepriklausomybės kare. Paskui studijavo teisę bei vėliau dirbo Kontinentiniame kongrese. Buvo antifederalistas ir ginčijosi, kad Konstitucijos projektas suteikia pernelyg daug galių centrinei valdžiai. Tačiau sutiko dalyvauti rinkimuose ir buvo išrinktas į Senatą, kur palaikė Thomas Jefersoną. Vėliau J. Monroe tapo Virdžinijos gybernatoriumi. Tačiau tikrąjį populiarumą jam atnešė JAV ambasadoriaus Prancūzijoje pareigos – svarbiausias jo darbas šiuo laikotarpiu buvo derybos dėl Luizianos įsigijimo. Paskui dar dirbo amabsadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Kai JAV prezidentu tapo James Madison, Monroe tapo valstybės ir karo sekretoriumi.
1816 m. Monroe buvo išrinktas prezidentu. Jam pavyko surinkti aštuoniasdešimt procentų rinkikų kolegijos balsų. Sugebėjo būti perrinktas ir antrai kadencijai. Jis siekė sutaikyti skirtingas partijas. Labiausiai išgarsėjo 1823 m. suformuluota Monroe doktrina, pagal kurią JAV paskelbė, jog netoleruos tolimesnės Europos valstybių intervencijos Amerikos žemyne. Ši doktrina daugiau nei šimtą metų buvo JAV užsienio politikos pagrindu.
Monroe mirė 1831 m. liepos 4 d. Niujorke.
