(Nuotraukoje Steigiamojo Seimo pirmininkas A.Stulginskis)
Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis.
Pirmasis posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d., Miesto teatre, Kaune (vėliau Steigiamasis Seimas posėdžiavo Seimo rūmuose).
Paskutinis posėdis vyko 1922 m. spalio 6 d. (posėdis užsitęsė per naktį ir baigėsi tik spalio 7 d., 3 val. ryto)
Amžiaus prezidiumas: amžiaus pirmininke (šias pareigas eidavo vyriausias amžiumi Seimo narys) tapo 59 metų Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, amžiaus sekretore (šios pareigos atitekdavo jauniausiam amžiumi Seimo nariui) tapo 24 metų Ona Račiukaitienė (Muraškaitė).
Seimo narių skaičius: Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių,
Steigiamojo Seimo Pirmininko pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis.
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas – konstitucinė asamblėja, priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje buvo įtvirtinta parlamentinė mūsų valstybės valdymo sistema. Taip pat buvo priimtas Žemės reformos įstatymas, įvestas litas, priimta daugiau kaip 300 labai svarbių atkuriamai valstybei įstatymų ir kitų norminių aktų. Šiuo laikotarpiu Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.
1922 m. spalio 11 d. pagal Steigiamojo Seimo priimtą Seimo rinkimų įstatymą buvo išrinktas Pirmasis Seimas.
Steigiamuoju Seimu, sukūrusiu mūsų valstybės pagrindus ir įtvirtinusiu parlamentinę demokratiją, pradėta modernaus Lietuvos parlamentarizmo raida.
Steigiamąjį Seimą galėtume vadinti vilčių parlamentu. 1920 metais jo rinkimų, o vėliau susirinkimo į pirmąjį posėdį buvo laukiama kaip didžiausio įvykio. O laukti iš tiesų buvo ko – Lietuvos valstybė dar nebuvo pasirinkusi santvarkos, o teisę nuspręsti, kokį raidos kelią rinksis valstybė, turėjo tik demokratiškai visų jos piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Šią teisę ir prievolę Steigiamajam Seimui dar 1918 m. vasario 16-ąją pavedė Lietuvos Taryba. Nors būta svyravimų, o 1918 metais net bandymų įteisinti Lietuvą kaip monarchiją, tačiau 1920 m. gegužės 15-ąją Lietuva pasauliui prisistatė kaip Respublika – tą dieną laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas dar kartą visų Lietuvos piliečių vardu iškilmingai paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 Lietuvos piliečių – Tautos atstovų. Buvo planuota, kad Steigiamąjį Seimą sudarys gerokai daugiau atstovų – net 229 nariai (palyginimui – šiandien Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 atstovas). Tačiau, dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, vykstant tarptautiniams ginčams dėl Rytų Lietuvos, kai kuriose numatytose rinkimų apygardose (Vilniaus, Lydos, Balstogės ir Gardino) rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą nevyko, be to rinkimai nevyko ir Klaipėdos krašte, kurį tuo metu administravo Prancūzija. Taip vietoje, planuotų 229 Steigiamojo Seimo narių, buvo išrinkti 112 atstovų.
Steigiamasis Seimas išsiskyrė jaunu parlamentarų amžiumi: 112-os tautos atstovų, mandatą įgijusių 1920 m. gegužės 15 d., amžiaus vidurkis buvo – 36 metai. Iš jų net 31 buvo dar nesulaukę 30 metų amžiaus, net 5 Steigiamojo Seimo nariai buvo 24 metų ir tik 10 Tautos atstovų buvo vyresni nei 50 metų amžiaus. Tarp Steigiamojo Seimo narių buvo: 20 – ūkininkų (iš jų, trys – agronomai, vienas – veterinaras), 15 – tarnautojų (iš jų, po vieną – buhalterį, redaktorių, sociologą), 13 – pedagogų (iš jų, vienas – dėstytojas), 11 – teisininkų, 11 – dvasininkų (iš jų, vienas – rabinas), 11 – darbininkų (tarp jų po vieną amatininką, kalvį, siuvėją, šaltkalvį), 9 – medikai (iš jų, du – vaistininkai), 6 – verslininkai (iš jų, vienas – banko direktorius), 6 – kariškiai, 4 – inžinieriai, 3 – visuomenininkai, 3 – meno kūrėjai (iš jų, du – rašytojai ir vienas – vargonininkas).
Savo atstovus Seime turėjo žydų, lenkų, vokiečių tautinės mažumos. Priimta manyti, kad Steigiamojo Seimo narių išsilavinimas nebuvo labai aukštas, tačiau tai buvo „patys save sukūrę“ Lietuvos piliečiai, kai kurie nebuvo įgiję jokio formalaus ugdymo, tačiau buvo įgiję pilietinio veikimo pamokas savo organizacijose ir partijose. Steigiamajame Seime dirbo šeši 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, iš jų Justinas Staugaitis vėliau tapo pirmuoju Telšių vyskupu. Net keturi iš septynių 1920–1940 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkų buvo Steigiamojo Seimo nariais: Alekandras Stulginskis, Justinas Staugaitis, Jonas Staugaitis, Antanas Tumėnas. Du Steigiamojo Seimo nariai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Dalis Steigiamojo Seimo narių yra ėję Ministro Pirmininko pareigas arba dirbę Ministrų Kabinete ministrais, dalis tapo Lietuvos Respublikos diplomatais.
