Šio teksto autorius – žmogus, kuris patyrė, kaip priklausomybė griauna karjerą, santykius. Visgi liga nepalaužė, tik dar labiau sustiprino ryžtą perspėti kitus, kurie linksta susigundyti melagingais alkoholio pažadais. Laiške pabrėžiamas svarbus dalykas – visi priklausomybės atvejai labai panašūs, o būdas pasveikti prasideda taip pat.

Gerai, kad parašei. Mums, alkoholikams, paprastai nebūna duota pirmiems pastebėti to, kas kitiems jau būna tapę akis badančia tiesa: kad skęstame ir gyvenimas mums slysta iš rankų.

Tai supratęs, dar turi suprasti, kad tavo gėrimo atvejis nėra unikalus. Visų mūsų atvejai labai panašūs, o būdas pasveikti – vienas.

Šis būdas nepašalina giluminių gėrimo priežasčių, glūdinčių tavo genuose, sieloje ir praeities patirtyse. Šis būdas padeda negerti. O būdamas blaivus, šias priežastis įstengsi surasti ir pašalinti pats.

Toliau mano laiškas tau gali pasirodyti lyg informacinis lapelis iš vaistų dėžutės, surašytas taip, kad ir „durnam“ būtų aišku. Taip surašiau, nes žinau, kad apsvaigę arba kamuojami abstinentinio nerimo, mes negebame aiškiai suvokti paprastų dalykų, visur ieškome nesamų prasmių ir su jomis, nesančiomis, ginčijamės.

Taigi, skaityk pažodžiui, suprask pažodžiui ir, geriausia, pažodžiui geranoriškai vykdyk, kad paskui netektų pripažinti, jog žinojai, bet nedarei…

Šį laišką rašau tam, kad suprastumei, kaip tave veikia alkoholis, kaip liautis jį gėrus ir kaip išmokti gyventi be jo.

Normalius žmones gurkšnis kitas alkoholio atpalaiduoja, gerai nuteikia. Vakare jie nueina į lovą, išsimiega ir kitą dieną būna darbingi. Alkoholis jiems netrukdo gyventi.

Mes, alkoholikai, geriame tam, kad grįžtume į normalią būseną, nes visas likęs mūsų gyvenimas yra abstinencijos kančia.

Šitaip gerdamas tu mirsi. Tai – tik laiko klausimas. „Normali“ būsena darysis vis trumpesnė ir vis sunkiau pasiekiama, reikės vis daugiau alkoholio, kad ją pasiektumei, todėl užgėrimai taps vis gilesni, o abstinencija – žiauresnė.

Žmonėms miršta kasa, kepenys, plyšta širdis, jie nusižudo apimti psichozės.

Kai išgeriame, mūsų organizmas alkoholį suskaido į medžiagas, kurios iš esmės yra nuodas. Nuo jų kitą dieną būna taip bloga.

Jei tik atsispiriame pagundai „pataisyti sveikatą“, šias medžiagas organizmas per kurį laiką pašalina. O vienintelis gurkšnelis alkoholio „suriša“ nuodus atgal į tą patį alkoholį, ratas užsidaro ir prasideda iš naujo. Organizmas priverstas vėl skaidyti, tik dabar – jau didesnį kiekį. Šitaip ratą galima sukti iki mirties.

Reikia šį ratą nutraukti. Liaukis gerti tuoj pat: ne rytoj, ne kada nors vėliau – tuoj pat. Jeigu pats negali, kreipkis į specialistus detoksikacijai.

Čia tau galiu padėti ir aš, nes pažįstu puikių specialistų. Yra vienintelė sąlyga: turi nuoširdžiai norėti pasveikti ir nuoširdžiai padėti gydytojams padėti tau.

Kodėl šitaip akcentuoju nuoširdžias pastangas? Todėl, kad gaunu šimtus pagalbos prašymų, į visus kruopščiai ir nuoširdžiai atsakau, o mainais dažniausiai tegaunu tylą. Nes žmonės nenori pasveikti. Jie nori pagalbos išsivaduoti iš abstinencijos kančios ir – gerti toliau. Jie nori supratimo ir pateisinimo, kodėl geria.

Taigi, pirmiausia – detoksikacija. Po jos turėsi pradėti dirbti su savimi. Nuolat, diena iš dienos, visą gyvenimą, nes tik nuolatinis darbas padės tau sveikti.

Privalėsi sureguliuoti svyruojančias nuotaikas, laikytis griežto miego, dienos darbų ir valgymo režimo – tvarkyti tai, ką alkoholis iškraipė labiausiai. Tai yra pagrindas tvarkai į tavo gyvenimą ateiti ir tavo sielai sveikti.

Nuotaikų svyravimą galima išlyginti antidepresantais. Iš pradžių būsi per silpnos dvasios, kad apsieitum be jų, todėl nenumok į šiuos vaistus ranka.

Naktį turėsi išmiegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Dirbti tai, kas patinka. Nesisekančius darbus iškart dėti į šalį. Laiku maitintis, jokiu būdu neišalkti.

Vengti streso, kuris taip pat, kaip ir nuovargis bei alkis, skatina gerti.

Alkoholis iš tavo organizmo išplovė visą vitaminų B grupę ir daugelį būtiniausių mikroelementų, tokių kaip magnis, kalis, kalcis. Turėsi atkurti jų pusiausvyrą ir vengti kitų pagundų: kavos, tabako…

Taigi, privalėsi konsultuotis su gydytoju. Geriausia – su toksikologu arba priklausomybių specialistu. Turėsi jam atsiskleisti, padėti jam padėti tau.

Pasiklausk gydytojo apie disulfiramą tabletėmis („Lideviną“). Būtinai tabletėmis. Pasiryžęs kas rytą išgerti po tabletę, tu kas rytą patvirtinsi savo sprendimą tądien negerti alkoholio. Kaskart gerdamas tabletę, kaip mantrą sau pakartosi: „šiandien negersiu“, o vakare padėkosi Dievui už dar vieną blaivią dieną.

Pats preparatas jokių stebuklų nedaro. Jo veikiamas, tavo organizmas neskaidys alkoholio, o tai reiškia, kad išgėręs bent taurelę tu labai, labai smarkiai apsinuodysi. Bijosi. Stebuklus daro ne pats preparatas, o tavo sąmoningas sprendimas kasdien išgerti tabletę, tai yra – negerti alkoholio.

Diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio toks sąmoningas veiksmas padarys stebuklą: tu išmoksi dirbti, ilsėtis, bendrauti, džiaugtis, linksmintis ir mylėti – būti be alkoholio.

Todėl burtai, užkalbėjimai, kodavimai ar implantai ir nėra veiksmingi: jie atpalaiduoja nuo kasdienio darbo su savimi ir atsakomybės už save patį.

Turėsi duoti savo sielai tai, ko ji stokoja, ką gerdamas iššvaistei.

Tau reikia knygų, teatro, muzikos, ilgų pasivaikščiojimų, sporto klubo, širdžiai mielo hobio – daug laiko sau ir su savimi.

Tau reikia išsipasakoti tai, ką jauti, kas vyksta tavo sieloje. Mažai kam tai yra įdomu, o sienoms juk neišsipasakosi.

Anoniminiai alkoholikai yra vienintelė terpė išsipažinti ir būti išklausytam.

Nesikelk į puikybę manydamas, „ką naujo ar gero tau gali pasakyti kiti alkoholikai“. Kitų patirtis yra svarbi tik tiek, kiek paskatina tave apmąstyti savąją.

Svarbu yra ne tai, ką tau sako kiti, o tai, ką, klausydamas jų patirčių, sau pasakai ir būtinai, būtinai viešai išsakai tu pats.

Nuolatinė sąžinės sąskaita ir vieša išpažintis yra vienintelis tikras vaistas, visi kiti – tik pagalbiniai, padedantys susitelkti į pagrindinį.

Ieškok savyje puikybės daigų ir rauk su šaknimis. Tai yra didžiausias tavo priešas. Ji vertė tave gerti ir manyti, kad esi vienas teisus, o visi kiti – kvailiai, kurie tavęs nesupranta.

Nemeluok nei kitiems, nei sau, kad tavo šeima, artimieji ir draugai yra tie, dėl kurių tu nori pasveikti. Tai yra melas, atsakomybės perkėlimas ant kito pečių.

Pasveikti privalai tik dėl savęs, nes tik sveikas gyvensi ir būsi reikalingas kitiems.

Eik į bažnyčią. Klūpojimas ant kelių iki skausmo, gydo. Nuoširdžiai tariamos sakralinės nuolankumo frazės – „Dieve, nesu vertas, kad ateitum į mano širdį, bet tik tark žodį ir mano siela pasveiks“ – gydo. Nuoširdi malda gydo – tai įrodyta mokslo.

Alkoholis tave persekios mažiausiai pusę metų. Mėginsi atsikratyti minčių – lįs į sapnus. Kasnakt, įkyriai, nuodėmingai. Kitą dieną jausiesi lyg iš tiesų gėręs, tarsi padaręs baisų nusikaltimą. Vis iškylantys praeities „nuotykių“ prisiminimai tvilkys gėdos ir savigraužos bangomis ir norėsis tik prisigerti, kad užsimirštum.

Kad taip neatsitiktų, privalai nuolat, diena iš dienos su savimi dirbti.

Nebijok savo gėdos. Tu svaiginaisi, kad apie ją pamirštum. Ji neleido tau nustoti gerti ir vos nepražudė. Tik stojęs su ja akis į akį, galėsi ją įveikti ir pamiršti.

Tave gali pakonsultuoti mano gydytoja. Tau tinkamą Anoniminių alkoholikų grupę privalai susirasti pats – ji gali būti prie artimiausios bažnyčios ar parapijos namų.

Viską turi daryti pats ir savo noru. Tai viena iš svarbiausių sąlygų sveikti.

Iš knygos “Nepasmerkti: apie priklausomybę, kopriklausomybę ir sveikimo kelią”

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *