Lietuvininkas Dovas Zaunius
1921 m. birželio 25 d. Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.) mirė Dovas Zaunius, ūkininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis „Birutės“ draugijos pirmininkas, spaudos bendradarbis, bibliofilas.
Dovas Zaunius (Saunus) gimė 1845 m. sausio 26 d. Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.) ūkininkų šeimoje. Baigęs vietos pradžios mokyklą, visą gyvenimą ūkininkavo Rokaičiuose, Nemuno deltos kaime, aktyviai dalyvavo lietuvininkų visuomeninėje veikloje, Naujosios evangelikų liuteronų parapijos gyvenime.
Apie 1874 m. Naujosios evangelikų liuteronų bažnyčioje Dovas Zaunius susituokė su Elze Selenyte. Šeima susilauks trijų sūnų ir šešių dukterų, visus devynis vaikus išleis į mokslus. Bene labiausiai pasižymėjęs iš jų – Dovas Zaunius jaunesnysis (1892–1940), teisės mokslų daktaras (1917 m.), diplomatas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (1929–1934).
Po to, kai suvienytosios Vokietijos valdžia pradėjo intensyvią Rytų Prūsijos germanizaciją, Mažosios Lietuvos lietuvininkai ėmėsi kryptingos veiklos gimtajai kalbai išsaugoti. Nuo 1873 m. teiktos peticijos dėl lietuvių kalbos mokyklose ir viešajame gyvenime. Peticijas palaikė ir Dovas Zaunius, nuo 1891 m. priklausęs peticijų rengimo komitetams.
Ūkininkas Dovas Zaunius svariai įsitraukė į 1885 m. vasario 15 d. Tilžėje įkurtos tautinės lietuvininkų draugijos „Birutė“ veiklą, buvo jos iždininkas, bibliotekininkas, o nuo 1887 m. rugpjūčio 21 d. iki 1903 m. gruodžio 19 d., su pertraukomis, keturis kartus ėjo draugijos pirmininko pareigas. Tvirtai siekė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimo, globojo nuo Rusijos valdžios besislapstančius pabėgėlius, knygnešius, rėmė lietuviškos spaudos platinimą Didžiojoje Lietuvoje. Zaunių sodyboje apie metus gyveno ir vokietis kultūrininkas, visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831–1904), čia sukūręs neoficialų Mažosios Lietuvos himną „Lietuvninkai mes esam gimę“.
1890 m. Dovas Zaunius su Jonu Smalakiu (1835–1901) ir Martynu Jankum (1858–1946) Tilžėje įsteigė Lietuvišką konservatyvų draugystės komitetą, kuris 1892 m. reorganizuotas į Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės Tilžės ir Lankos rinkiminės apskrities skyrių. Šios pirmąja lietuviška partija laikytinos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės savarankiški skyriai taipogi veikė Klaipėdos, Šilokarčemos ir Ragainės-Pilkalnio rinkiminėse apskrityse. Dovas Zaunius keletą kartų keltas kandidatu rinkimuose į Prūsijos Landtagą ir Vokietijos Reichstagą, 1902–1910 m. buvo Tilžės–Lankos apskrities lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės pirmininkas.
Dovas Zaunius taipogi priklausė Europos Lietuvių komitetui, parengusiam 1900 m. Paryžiaus pasaulinei parodai lietuvišką ekspoziciją, buvo šio komiteto kasininkas.
1900–1905 m. Dovas Zaunius buvo iždininkas Vinco Kudirkos (1858–1899 ) dar 1889 m. Tilžėje pradėto leisti laikraščio „Varpas“, kurį nuo 1895 m. redagavo Jurgis Lapinas (1856–1932). Kartu su „Varpu“ nuo 1895 m. ėjo priedas „Ūkininkas“, o 1901–1903 m. ir priedas „Naujienos“, kuriuos leidžiant ir platinant talkino Dovo Zauniaus duktė Marta Zauniūtė (1875–1945).
1900 m. Rokaičiuose Dovas Zaunius su šeimos nariais įkūrė Tautišką knygyną, pretendavusį tapti nacionaline biblioteka, turėjusia kaupti visą lietuvišką spaudą. Dalį sukauptų spaudos rinkinių 1909 m. Tautiškas knygynas padovanojo Lietuvių mokslo draugijai Vilniuje. Jie išliko iki mūsų dienų. Rokaičiuose likusią biblioteką Dovo Zauniaus palikuonys po 1933 m., Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistams, sėkmingai saugojo iki Antro pasaulinio karo pabaigos, kai Zaunių sodyba buvo sunaikinta, į kraštą įsiveržus sovietams…
Dovas Zaunius, po ilgos sunkios ligos, mirė eidamas septyniasdešimt septintuosius gimtuosiuose Rokaičiuose 1921 m. birželio 25 d. rytą. Palydėtas Naujosios evangelikų liuteronų parapijos kunigo Jono Lozoraičio (Johann Gustav Lozereit), iškilmingai palaidotas birželio 30 d., ketvirtadienį po pietų, Rokaičių kapinėse.
