Gyvenimą sunkinančių aplinkybių niekada netrūksta. O štai to, kas mūsų gyvenimą lengvintų – nuolat stokojame. Siūlome keletą patarimų, kuriuos parengė psichoterapeutai, kaip atsikratyti emocinių šiukšlių ir sutvarkyti savo mintis bei namus.
Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas nepaprastai intensyvus ir jis vyksta iškart keliais lygmenimis – darbe, namie, socialiniuose tinkluose… Kartais visko tiek prisikaupia, kad nusvyra rankos prieš daugybę užduočių, nerimas ir stresas tik auga, mūsų galvoje konkuruoja skirtingos informacijos klodai, tad šiek tiek aiškumo ir paprastumo mūsų gyvenimuose tikrai nepakenktų. Galbūt metas atlikti reviziją ir atsisakyti to, kas tikrai nereikalinga?
Padaryti savo gyvenimą nors truputį lengvesnį – reiškia leisti sau plaukti pasroviui, nustoti skubėti ir nepervertinti galvojimo. T.y. turime atlaisvinti šiek tiek erdvės – tiek savo namuose, tiek savo viduje, kad galiausiai užpildytume savo gyvenimą tuo, kas tikrai svarbu, kad susikoncentruotume ties poreikiais, tikslais ir vertybėmis. Toks tvarkos įvedimas padeda išeiti iš pasyvios būsenos ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti daiktus, jausmus ir santykius.
Įjunkite „autopilotą“
Atrodytų, kad kuo apgalvočiau elgiamės, tuo geriau. Tačiau nebūtinai ir ne visada. Būtinybė apgalvoti kiekvieną žingsnį sukelia nuovargį – mes turime nuolat priimti sprendimus. Jei energija, kurią skiriame veiksmų planavimui, išsenka, smegenys ima visomis išgalėmis vengti naujų sprendimų priėmimo. Tai veda prie darbų vengimo, „perdegimo“ ir ligų.
Išeitis – didžiąją dalį kasdienių reikalų paverskite rutina. Visa, kas mums įprasta, paprastai atliekame be ypatingo emocinio krūvio ir su minimaliomis pastangomis. Ne spręskite, ar verta rytais skalbti, o apsipirkinėti – savaitgaliai, o tiesiog tai darykite. Kuo daugiau kasdienių įpročių suformuosite, tuo daugiau spėsite ir patirsite mažiau streso. Kad užduočių atlikimas tapta rutiniškas, turite tai daryti reguliariai, geriausia, visados panašiu metu. Įrodyta, kad taip elgiantis, reikia maždaug 20 dienų, kad veiksmas taptų „autopilotu“, taip atlaisvinant jėgų kūrybai, bendravimui, meilei.
Atsikratykite savo neracionalių įsitikinimų
Lengviau gyventi mums dažnai trukdo nesveikos, žlugdančios emocijos – jos tarsi apakina, mes prarandame gebėjimą kontroliuoti situaciją ir gebėjimą laikytis savo tikslų. Ką daryti? Bandyti išsiaiškinti, kokie neracionalūs įsitikinimai sukelia konkrečią emociją, keisti savo įsitikinimus iš neracionalių į racionalius ir tik tada – veikti.
Vienas iš dažniausių neracionalių įsitikinimų – perdėti lūkesčiai sau, kitiems ir pasauliui apskritai. Užginčyti tai – vadinasi, suprasti, kad nei mes patys, nei kiti žmonės, nei pasaulis neprivalo atitikti mūsų norų. Tačiau mūsų valioje – veikti (o ne viltis, tikėtis), kad norai taptų realybe.
Kiti neracionalūs įsitikinimai – kitų nuvertinimas arba – priešingai – idealizavimas. Užginčyti tai – vadinasi, suprasti, kad kiekvienas turime pliusų ir minusų, kurių vertė yra subjektyvi ir nuo daug ko priklauso. Užginčyti dar vieną įsitikinimą – perdėtą katastrofizmą – padės supratimas, kad išties baisūs dalykai nutinka gana retai ir turime priemonių su tuo kovoti.
Dar vienas žalingas įsitikinimas – požiūris į sudėtingus dalykus (situacijas, įvykius, žmones) kaip į nepakeliamai sunkius. Taip, pasaulyje daug sudėtingų reiškinių, bet ar tai, kas vyksta jūsų gyvenime, iš tiesų taip nepakeliama? Šitaip sąmoningai dirbdami su neracionaliais įsitikinimais, pamažu, vis dažniau pradėsite jausti sveikas emocijas, patirti daugiau gyvenimo džiaugsmo ir lengviau tvarkytis su sunkumais.
Reguliariai atsikratykite šlamšto
Rūbai, indai, suvenyrai, seni vaistai nepastebimai kaupiasi mūsų lentynose ir spintose, užimdami vietą ir ardydami dvasinę pusiausvyrą. Laikykite namuose tik tai, kas teikia džiaugsmą. Kaip? Išimkite visus daiktus iš lentynų ir kiekvieną jų, prieš dėdami atgal, palaikykite rankose. Įsiklausykite į save – ar jis teikia jums džiaugsmo, ar sukelia šiltus jausmus? Jei šis daiktas daro jus laimingesnį, pasilikite. Nereikalingus daiktus visada galima paaukoti, taip jiems suteikiant antrą gyvenimą.
Daiktai, kurie jums svarbūs kaip praeities prisiminimas, dažniausiai yra pagrindinis netvarkos šaltinis. Prisiminkite tai, kas jums svarbu, palaikykite daiktą rankose ar nusifotografuokite atminčiai ir susitaikykite su tuo, kad jis nepriklauso jūsų šiandienos gyvenimui.
Atsikratę perviršio, pradėkite tvarkytis. Tvarkydami namus, galite labai aiškiai suvokti, kas jums gyvenime svarbu, reikalinga, kuo verta užsiimti, o kuo – ne. Ir atsikratykite tos taip paplitusio daiktų pasilikimo „priežasties“ – „dėl visa ko“.
Gyvenkite dabartyje
Kodėl taip lengviau? Todėl, kad tik dabartį mes galime paveikti ir tik dabartis veikia mūsų gyvenimą bei kuria sveikus santykius. Kartais, bendraudami su žmogumi, patiriame gerokai stipresnius jausmus nei situacija, kuri juos sukėlė.
Atlikite paprastą pratimą. Užrašykite ant popieriaus to žmogaus vardą ir jausmus, kuriuos jam jaučiate. Prisiminkite, ką jis jums primena, galbūt, kažką iš vaikystės. Pagalvokite kuo tie abu žmonės panašūs. Užrašykite nuo 5 iki 10 panašumų punktų (charakteris, amžius, judesiai, charakterio bruožai…). Dažnai, dėl tam tikrų panašumų, mes vieno žmogaus būdą „užmauname“ kitam, taip perkeldami ir su tuo susijusius jausmus. Kad sugrįžtumėte į realybę, pagalvokite, kuo tie žmonės skiriasi. Nors tai ir nėra lengva, susikoncentruokite ties skirtumais ir užrašykite bent 5–10 jų.
Pratimas padeda atskirti žmogų, su kuriuo bendraujate, nuo „praeities vaiduoklio“ ir suprasti: tas, su kuriuo dabar susitinkame, yra kitas žmogus. Tai sumažina įtampą ir leidžia efektyviai komunikuoti.
Tapkite „arka“
Jei norime perkrauti savo gyvenimą, turime jį pripildyti kažko nepaprastai naudingo. Senovėje, kai norėta, kad arka stovėtų idealiai tiesiai, ant jos viršaus uždėdavo labai sunkų daiktą. Tačiau tas „sunkus daiktas“ nėra šlamšto sinonimas. Tai tikslas, kuris bus realizuotas, tai poreikis akimirkai, kada suteikiame savo gyvenimui prasmę. Paprasčiausia, ką galime padaryti, kad „arka stovėtų tiesiai“ – tai įdėmiai apsidairyti: kas konkrečiai šią akimirką mums išties svarbiausia? Tai gali būti labai paprasti dalykai, tačiau būtini šiam momentui – atsiprašyti, iškepti pyragą, pažiūrėti į dangų…
Jei nereaguosime, tai galimybė pajusti akimirkos poreikius, dings. Tik nuo mūsų priklauso svarbių dalykų „nemirtingumas“, ar tai būtų žodžiai, ar veiksmai. Privalome sau kelti prasmės iššūkius, jie neapsunkina buities, priešingai, užpildo „egzistencinį vakuumą“ tuo, kas išties brangu.
Paruošta pagal psychologies.ru medžiagą
