Kunigui, literatui Alfredui Franckaičiui sukaktų 100 metų
1921 m. spalio 29 d. Karaliaučiuje gimė Alfredas Franckaitis, evangelikų liuteronų kunigas, poetas, vertėjas, publicistas, visuomenės veikėjas.
Alfredas Franckaitis (Alfred Franzkeit) gimė Gustavo ir Helenos Emos (g. Hakaitės) Franckaičių šeimoje. Dar kūdikystėje su tėvais iš Rytprūsių persikraustė į Kybartus, kur gyveno gausi mamos šeima, senelis Hermanas Hakas (Hermann Haak), kilęs iš Stalupėnų, šalia Virbalio turėjo vėjo malūną. Nuo 1926 m. Alfredas Franckaitis su tėvais apsigyveno tėvo gimtajame Kaune, kur kadaise dirbti meistru Šmito fabrike Šančiuose buvo atvykęs senelis Frydrichas Franckaitis (Friedrich Franzkeit). Tėvas dirbo muitinės ekspeditoriumi. Šančiuose, Sandėlių gatvėje, Alfredas Franckaitis 1928–1932 m. lankė pradžios mokyklą. Toliau iki septintos klasės mokėsi Kauno vokiečių gimnazijoje, vėliau perėjo į Šančiuose 1938 m. naujai atidarytą lietuvišką valstybinę Kauno 6-ąją gimnaziją.
1941 m. pradžioje, kaip ir dauguma Lietuvos vokiečių, Alfredas Franckaitis iš sovietų okupuotos Lietuvos „repatrijavo“ į Vokietiją. Brandos atestatą gavo baigęs abitūros kursus prie Berlyno universiteto. Pašauktas į kariuomenę, nuo 1942 m. tarnavo Vermachte, Rytų fronte nuo eilinio kareivio iškilo iki kuopos vado, buvo tris kartus sužeistas. Karo pabaigoje Čekoslovakijoje pateko į amerikiečių nelaisvę, iš kurios buvo greitai paleistas, tačiau kurį laiką dar kalintas čekoslovakų.
Po karo įsikūręs Vakarų Vokietijoje, Alfredas Franckaitis vedė kybartiškę Aliciją Deglau, kurią pažinojo dar gyvendamas Kaune. Šeima susilauks trijų vaikų.
Kurį laiką Alfredui Franckaičiui teko dirbti fabrikuose Vestfalijoje, 1946–1951 m. studijavo evangeliškąją teologiją Erlangeno ir Miunsterio universitetuose. Baigęs studijas, 1952 m. buvo įšventintas kunigu ir iki pensijos 1984 m. kunigavo Freištate, Hanoverio apskrityje, Žemutinėje Saksonijoje, – beveik trisdešimt dvejus metus tarnavo sielovadininku diakoninėje įstaigoje „Bodelschwinghsche Anstalten Bethel“, jo rūpesčiu Vėrbleko (Wehrbleck) pelkyne buvo įrengta benamių prieglauda ir senelių namai.
Šalia dvasinės tarnystės Alfredas Franckaitis aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje. Priklausė Lietuvos vokiečių draugijai „Landsmannschaft der Deutschen aus Litauen“; buvo Baltų draugijos Vokietijoje narys, jos vokiečių-lietuvių skyriaus pirmininkas; Taravos Anikės bendruomenės narys. Skaitė paskaitas lietuviškų studijų savaitėse, lietuvių suvažiavimuose Vokietijoje, paskutinį kartą Lietuvių kultūros instituto suvažiavime dalyvavo 2012 m. Daugelį metų Alfredas Franckaitis rengė informaciją vokiečių kalba išeivijos Eltos tarnybai, nuo 1964 m. leido ir redagavo Vokietijoje gyvenančių bei po pasaulį pasklidusių Lietuvos vokiečių metraštį „Heimatgruß“ (nuo 1956 m. iki 2013 m. išėjo 43 numeriai), leidinyje skelbė ir pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ informaciją.
Nuo mažens puikiai išmokęs lietuvių kalbą, Alfredas Franckaitis dar gimnazijoje ėmė rašyti eilėraščius abiem – vokiečių ir lietuvių – kalbomis, Vokietijoje juos ėmė skelbti nuo 1952 m., o Lietuvoje – prasidėjus Atgimimui: „Poezijos pavasario“ almanachuose, „Literatūroje ir mene“, „Dienovidyje“ ir kituose leidiniuose, 1999 m. išleido eilėraščių rinkinį „Meilės ir ilgesio eilės“.
Nuo 1988 m. Alfredas Franckaitis buvo nuolatinis „Poezijos pavasario“ festivalių dalyvis, 1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Svariausiu jo nuopelnu laikomi lietuvių literatūros, daugiausia poezijos, vertimai į vokiečių kalbą. Alfredas Franckaitis yra vertęs daugiau kaip 130 lietuvių poetų kūrybą, Juozo Grušo ir Algirdo Landsbergio dramų. Išvertęs veik vien savo lėšomis Vokietijoje išleido Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio, Fausto Kiršos, Vinco Mykolaičio-Putino, Justino Marcinkevičiaus ir kitų autorių eilėraščių rinktines. 1993 m. drauge su Jokūbu Skliutausku parengė ir išleido Jurgio Zauerveino poetinės kūrybos rinktinę „Rūgštaus vyno eilėraščiai“ (su vertimu į vokiečių k.). Alfredo Franckaičio lietuvių poezijos vertimai yra sulaukę šiltų atsiliepimų lietuvių ir vokiečių literatūrinėje spaudoje. Už poezijos vertimus 2000 m. buvo apdovanotas Albert-Rotter-Lyrikpreis premija.
Nuolat viešėdamas Lietuvoje, Alfredas Franckaitis daug nuveikė skatindamas kultūros mainus, socialinių institucijų bendradarbiavimą. 1996 m. buvo apdovanotas Vokietijos Nuopelnų ordinu, 1998 m. Lietuvos Respublikos DLK Gedimino IV laipsnio ordinu. Už ypatingus nuopelnus Joniškiui, užmezgant bendradarbiavimą su Vimerbio (Vimmerby, Švedija) ir Zulingeno (Sulingen, Vokietija) savivaldybėmis, 2001 m. birželio 20 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Alfredui Franckaičiui suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas. Į Joniškį Alfredą Franckaitį buvo atvedusi pažintis su bendrapavardžių šeima.
Įpusėjęs devyniasdešimt antruosius gyvenimo metus, kunigas Alfredas Franckaitis mirė 2013 m. kovo 6 d. Vėrbleke, netoli Zulingeno, Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje. Su velioniu atsisveikinta kovo 9 d., šeštadienį, Zulingeno parapijos kapinių koplyčioje.
