Kai 1517 m. spalio 31 d. Martynas Liuteris tariamai prikalė savo 95 tezes prie Vitenbergo pilies bažnyčios durų, jis nelabai suvokė, kokį teologinį ir politinį sąmyšį tai sukels Vokietijoje bei visoje Europoje. Tezėse buvo aiškinama, kaip reikia suprasti atgailą, nuodėmių atleidimą, popiežiaus galią ir indulgencijų praktiką. Taip Liuteris siekė pradėti […]
Edis Jaku (Eddie Jaku) gimė 1920 metais Vokietijos žydų šeimoje. Gyvenimas jam buvo žiaurus: teko slapstytis, vadintis išgalvotu vardu, vėliau patirti pažeminimus, skausmą, ne vienus metus praleisti koncentracijos stovyklose, kur buvo nužudyta visa jo šeima. Edis išgyveno Holokaustą ir pažadėjo sau visą likusį gyvenimą paskirti džiaugsmo skleidimui ir dėkingumui už […]
Maurice‘as Zundelis (1897–1975) – dar vienas naujas vardas Bažnyčios istorijoje. Tai šveicarų kunigas, mąstytojas, poetas, teologas, mistikas, daugiau nei 20 knygų autorius. Jo amžininkai teigia, kad Zundelis beveik nemiegojo, kavą gėrė litrais, nevengė prisidegti cigaretės ir jį buvo sunku surasti zakristijoje. Dažniau šį kunigą matė skaitant drąsias ir atviras paskaitas, mokant […]
„Laisvė yra pasirinkimas, nes žinau, kur einu“, – taip savo apsisprendimą eiti vienuolinio gyvenimo keliu įvardija sesuo Benedikta Rolin (Benedicte Rollin, g. 1949) – santūri, inteligentiška, tikrąją vidinę laisvę bei džiaugsmą spinduliuojanti prancūzė, beveik tris dešimtmečius gyvenanti ir dirbanti Lietuvoje. Nėmaž nesuabejojusi Dievo kvietimu, dar Nepriklausomybės aušroje atvyko į jai tuomet nepažįstamą […]
Teksto autorius kun. Brianas Groganas SJ yra Airijos jėzuitas. Jis vadovavo Dubline įsikūrusiam Miltauno teologijos ir filosofijos institutui. Yra išleidęs keletą knygų bei paskelbęs ne vieną publikaciją. Pateikiame ištrauką iš jo knygos „Kur eisime? Krikščioniškas požiūris į mirtį“. Mirti yra natūralu Dievo malonės dėka nuo pat pasaulio sukūrimo esame apsupti […]
Turiu problemą. Didelę. Nežinau, ką daryti. Turiu rasti sprendimą. Šiandien. Nes nieko nebegaliu atidėti rytoj. Nes jau išmokau gyventi šiandien. Labai patogu. Labai daug gali padaryti. Ta pamoka išmokta Vėžio dėka. „Vėžys“ rašau iš didžiosios raidės kaip jo vardą, nes tai jau mano vėžys, nes kiekvieno vėžys vis kitoks, pagal […]
Spalio 13 dieną, lygiai prieš šimtą metų, įvyko paskutinis stebuklas, siejamas su Fatimos regėjimais. 1917 m. gegužės 13-ąją, Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Viename iš pasirodymų Marija […]
Neseniai pasirodė jėzuito Pierre Ferrière ir rašytojos Isabelle Meeûs-Michiels knyga „15 maldos dienų su Etty Hillesum“ (Magnificat leidiniai). Etty savo žemiškąją kelionę įvardija nenutraukiamu pokalbiu su Dievu. Knygos puslapiai leidžia mums pažvelgti į šią gyvenimo kelionę, tapusią malda, ir į Etty maldą, tapusią gyvenimu. Apie tai kalbamės su šios knygos […]
Karti ironija yra tai, kad šv. Pranciškus, kuris visą gyvenimą ieškojo sutarimo tarp žmonių, mirė stiprėjančių nesutarimų tirštumoje. Vis dėlto nederėtų, kaip kartais daroma, pernelyg sureikšminti šių nesutarimų ar net paskelbti apie šv. Pranciškaus idealų žlugimą. Yra tvirtinančių, kad šio švento vyro gyvenimo darbas sugriuvo po nuodėmės sužeisto pasaulio našta; dar labiau […]
„Apreiškime Jonui“ žadama, kad pasibaigus šiam pasauliui, naujasis turėtų nusileisti iš dangaus, kaip miestas, kurio „siena bus iš gryno aukso, panašaus į tyrą stiklą“ (Apr 21, 18). VIII a. teologas Beatas Liebanietis tai suprato kaip tobulai atviro bendravimo pažadą: „Ką dar galime suprasti kaip auksą ir stiklą, jei ne dangiškąją […]
Žurnalo „Kelionė“ skaitytojams su džiaugsmu pristatome jau vienuoliktą straipsnį apie Giesmių giesmę, parengtą pagal teologo dr. Valdo Mackelos (1972–2017) paskaitas, skaitytas Paštuvos basosioms karmelitėms. Šįkart Giesmių giesmės mylimoji mus kviečia su nuolankumu įsitaisyti prie Viešpaties kojų ir išlieti Jam savo širdis, tarytum nardą, kuris „pripildo orą kvepėjimo“… Kol karalius ilsisi […]
Populiariausi mūsų krašto atvaizdai Švč. Mergelę Mariją pristato tylią ir švelnią, romiai palenkusią galvą arba motiniškai glaudžiančią kūdikį Jėzų. Litanijoje ji vadinama sostu, indu, skrynia, namais, bokštu, vartais ir dar rože, žvaigžde, paveikslu, paguoda, sveikata… Tokiu pat taikingu pasyvumu dvelkia ir beveik visi jos epitetai: tyriausioji, skaisčiausioji, nepalytėtoji, nesuteptoji, meilingoji, […]